Priešybė kaip semantinis ir loginis antonimijos pagrindas

LTSemantinė antonimija grindžiama žodžiais, turinčiais priešingas reikšmes, nusakančiais priešingas ypatybes bei požymius, apibūdinančiais priešingus reiškinius bei procesus, pvz.: geras - blogas, linksmas - liudnas [...] Paprastai semantinės priešybės gana įvairios, o jų santykių tipai - nevienodi. Pavyzdžiui, galima analizuoti būdvardžių savybes ar veiksmažodžiais nusakomą judėjima vienaip ir kokybines priešybes jau kitaip. Loginės priešybės - tai dviejų nesuderinamų sąvokų semantiniai tarpusavio santykiai, tarp kurių gali būti arba viena vidurinė sąvoka (žr. baltas - juodas; vidurinė sąvoka pilkas), arba net kelios vidurinės sąvokos: baltas - šviesus, pilkas, tamsus - juodas. Taigi loginį antonimijos pagrindą sudaro ne prieštaraujančios (baltas - nebaltas), o priešingos (baltas - juodas) sąvokos. [...] Tarp visų šių įvardytų priešingų reikšmių žodžių ir jų semantinių santykių tipų esama tam tikro ryšio: pati žodžių prigimtis (jų kategorinė reikšmė ir semantinė-gramatinė tipizacija) daugeliu atvejų lemia vienokią ar kitokią antonimų rušį. [Iš teksto, p. 9-10.

ENA logical foundation of antonymy is created not by contradictory (baltas - nebaltas), but contrary (baltas - juodas) conceptions. In this way a lexical antonymy by its logical and semantic content concerns these oppositions. An inherent semantic sing of antonymity is a greatest negation, which turns up only during the semantic analysis, which is being maked in a sintagmic and paradigmic way. In this case antonyms are interpreted as a matter of the text and the language system. Pragmatic way also is important for the semantics of antonyms. For e.g. vasara in the Lithuanian language is compared not only with the warmth, but also with light, goodness and comfort and žiema is compared with darkness, badness and discomfort, but not only with cold. A stylistic variety and figurativeness is a pragmatic characteristics of the nature of antonymy. Antonyms give emotionaly to the language, make it more sugestive and richer. Such an important stylistic figures there are: antithesis, paradox, irony. Antonyms can make oxymorons - stylistic figure, which is made of two logically incompatible words. Contextual antonyms also broghten up the language. The relations of oppositions here are symbolical and a common component is secondary. Antonymous phraseologisms diversify the language very much. They mean a generalized action of the lenght of the phenomenon from the begining to the end and expresionally described quality, time, space and so on. The another phenomenon of antonymity - enentiosemy - is a wonderful way to anliven the language.