LT1. Tverečiaus apylinkių kaimuose paplitę liaudiškieji tikėjimai liudija apie senovės žmonių sudėtingą pasaulėjautą bei labai turiningą dvasinį gyvenimą. Juose gausu ir archetipinių vaizdinių, susiformavusių iki krikščioniškuoju laikotarpiu. Netekę sakralumo, šie tapo papročių motyvacija. 2. Būdingas formalusis tverečėnų tikėjimų bruožas - jų aiškinamoji dalis su dažnomis nuorodomis į mitinių būtybių veiką. Tai sąlygojo tikėjimų įtaigumą bei gyvybingumą. 3. Magiškieji veiksmai Tverečiaus krašte dažniau yra nukreipti į gyvulininkystės sėkmę. Dėl šios ypatybės ir Mėnulio kalendoriaus, daugiausia naudoto žemdirbystės praktikoje, reliktų čia nėra gausu. [p. 344].