Lietuvių kalbos kelnių pavadinimai

LTKélnės - “ant juosmens ir kojų dėvimas drabužis”. Bendro indoeuropietiško šios realijos pavadinimo nėra. Mat pats drabužis paplito kiek vėliau nei juosta, kepurė, apsiaustas, sijonas ar prijuostė (Hirt 1905 : 364-5; Schrader 1917 : 513). Beje, iš prijuostės kelnės ir atsirado (Schrader 1917 : 592). Kaip ir visoje Rytų Europoje, Lietuvoje jos nešiotos nuo seno. Tai patvirtina ir IX-XII a. archeologiniai radiniai (Volkaitė-Kulikauskienė 1970 : 130; Atlas 1986 :107). Kadangi kelnės buvo viena pagrindinių vyriškos aprangos dalių, lietuvių kalboje yra nemaža jų pavadinimų. Jie pagal kilmę skirstomi į lietuviškos kilmės žodžius ir skolinius. [Iš teksto, p. 167].

ENThis article deals with the lexical-semantical subgroup of the names of trousers. About 30 of them might be found in Lithuanian (phonetical variants are even more abundant). Some of them are neutral both stylistically and semantically, others, on the contrary, describe the quality or the purpose of the object. There is no common Indo-European name for the said object. Therefore there are many borrowings in Lithuanian (about 50 percent). By the way, the same situation is observed in other languages. The general name of this article of clothing is a neutral lexeme kélnės ”trousers”. It is used all over Lithuania. It was first recorded in the written language at the beginning of the 17th century. The other names of Lithuanian origin may be subdivided according to the form (e.g., plačkelnės : platus ”wide” + kélnės ”trousers” ; colour (dryžinės : dryžas ”striped”) or the purpose (šliaužtinukai: šliaužti ”crawl”). One more group might be singled out: it would contain stylistically marked words (kelnapalaikės : kélnės ”trousers” + palaikis ”shabby”, terletynės : terlioti ”to soil”). All the names of Lithuanian origin except kélnės and statinės "stiff trousers” appeared in written Lithuanian only in the 20th century. Nearly half of them are use, in Standard Lithuanian. The borrowings are subgrouped only according to the language they come from 9 borrowings stem from Slavic (dibkos, gačios, gaižės, galifė, gatkos, kalaišės, pliudršarovarai, trusikai), 4 from German (bikšės, buksos, raitužės, undrūzės) and 2 from Latvian (bikšės, kleitos). Some of them adopted in Lithuanian rather long ago, bu seldom used at present. They are known only in some Lithuanian dialects or found in some writings. These words are not used in Standard Lithuanian. The other group of borrowings consists of the so-called international words. There are 5 of them (džinsai, kalisonai, pantalonai, pižama, šortai).They apeared in Lithuanian only in the 20th century, and it is difficult to say which language they came from. 3 of these words are in common use in Standard Lithuanian.