LTLietuvių senuosiuose raštuose ir tarmėse yra germanizmų variantų su priebalsiais s ir š, s ir z, s ir c, š ir ž, š ir č, z ir ž bei c ir č. Jau yra rašyta, kad vokiečių kalbos priebalsis š virto lietuvių kalbos garsais š ir s, vokiečių kalbos - z >liet. z ir s, vokiečių kalbos c >liet. c ir č, o kitų variantų nepateikta (Giriūnienė 27-29). [...] Net tuose pačiuose šaltiniuose (Bretkūno Biblija, A. Juškos dainos) užrašyti žodžiai gali turėti ir s, ir š. [...] Taigi kyla klausimas, ar vokiečių priebalsis š virto lietuvių kalbos garsais š ir s. Šalia skolinių pateikti vokiečių kalbos pamatiniai žodžiai jau leidžia šiuo teiginiu suabejoti. [Iš teksto, p. 156].