Skandalingieji Juozo Gabrio-Paršaičio darbai

LTJuozas Gabrys-Paršaitis (gimė 1880 metų vasario 22 dieną Garliavoje, prie Kauno - mirė 1951 metų liepos 26 dieną Mont de Corsier prie Vevey, Šveicarijoje), aktyvus lietuvių tautinio judėjimo dalyvis bei Lietuvos valstybės propaguotojas 1911-1918 metais, literatas ir politikas - spalvinga ir įdomi asmenybė. Suomijos istorikai Seppo Zetterbergas ir Borjė Collianderis bei amerikietis Alfredas Erichas Sennas iškėlė jo vaidmenį politikos srityje, o juos reikšmingai papildė Eberhardas Demmas savo straipsnyje, tuo tarpu Lietuvoje jis buvo žinomas daugiau iš to laikmečio veikėjų atsiminimų, beje, vieniems iš jų (kun. Vincui Bartuškai) vertinant jį teigiamai, o kitiems (Martynui Yčui) - neigiamai ar net pašaipiai. Atrodo, nė vienam iš minėtų autorių nekėlė abejonių Gabrio tautinė ir kultūrinė (įvairių raštų rašymas ir literatūrinė kūryba bei leidybos) veikla. Ji pakankamai detalizuota ir 1992 metų mano studijoje apie Gabrį [p. 407].

ENJuozas Gabrys-Paršaitis (1880-1951) - the first well-known Lithuanian politician and publicist, who did so much to draw attention to the problem of Lithuania in Western Europe and the USA, did not manage to get into the governing elite of the re-established Lithuanian state. He was prevented from it by his impulsive, egocentrical character and risky co-operation with the French, German, English and Polish during World, War I. In 1917-1918 he entered into conflict with the leaders of the Lithuanian State Council, Chairman Antanas Smetona and Augustinas Voldemaras who later became leading statesmen. Gabrys was compromised by his letter to the Lithuanian Bolshevik leader Kapsukas, to whom he offered a possibility to co-operate on November 5, 1918. Most of the unknown intrigues of Gabrys came to light during his legal procedure against Voldemaras in Kaunas, 1925, following which Gabrys could go on with his intrigues only behind the scenes of Lithuanian diplomacy and could never again play an important part in social activities.