Apie "blogą lietuvį" Juozapą Albiną Herbačiauską

LTTaip jau susiklostė, kad Juozapas Albinas Herbačiauskas lietuvių kultūros tyrinėtojams pirmiausia buvo, o didžiąja dalimi ir tebėra žinomas kaip rašytojas, poetas ir originalus eseistas, pirmojo lietuvių kalba atspausdinto literatūrinio almanacho "Gabija", skirto Antano Baranausko penktosioms mirimo metinėms, sudarytojas. Prisimenant jo visuomeninę-kultūrinę veiklą, dažniausiai pažymima, jog gyvendamas emigracijoje - Habsburgu imperijai priklausančioje Krokuvoje - įkūrė lietuvių meno inteligentijos kultūros draugiją „Rūta". Buvo jos pirmininkas ir, nesuklysime teigdami, aktyviausias narys. Įdomu ir tai, kad į draugijos veiklą pabandė įtraukti ir iš istorinių Lietuvos žemių kilusius bajorus. Tiesa, šios jo pastangos kai kurių lietuvių literatūros istorikų iš esmės buvo vertinamos neigiamai ir netgi palaikytos antidemokratiškomis. Neseniai pasirodžiusi Herbačiausko raštų rinktinė, pavadinta "Erškėčių vainikas", į kurią įdėtas ir Viktorijos Daujotytės straipsnis apie patį rašytoją („Gyvenimo artistas ir sau žmogus"), visiškai neblogai atspindi šiandienį mūsų žinojimo apie rašytoją lygmenį. Kartu teisingumo dėlei reikėtų pažymėti, jog rinkinio sudarytojai ryžosi jį šiek tiek praplėsti. Šitai teigdami omenyje turime rinkinyje perspausdintą Herbačiausko politinę brošiūrėlę "Kur eini, Lietuvi?", parašytą ir išleistą berods 1919 metų vasarą, tai yra tuo metu, kai rašytojas lankėsi lenkų užimtame Vilniuje.Žinant Herbačiausko pasirodymo Vilniuje politines aplinkybes, o, anot lenkų istoriko Piotro Łossowskio, čia jį pasikvietė Józefo Pilsudskio bičiulis ir jo idėjų šalininkas Leonas Wasilewskis, bei tų pačių metų rudenį rašytojui suorganizuotą kelionę į Kauną, kur jis susitiko ir konferavo su Antanu Smetona, Mykolu Sleževičiumi bei Ernestu Galvanausku, galima būtų galvoti, jog minėta knygutė, beje, lenkų laikinosios administracijos Vilniuje nemokamai platinta ir vadinamojoje Kauno Lietuvoje, turėjo aiškų propagandinį, politinį konjunktūrinį pobūdį. Ir vis dėlto, nepaisant šitokio konjunktūriškumo, "Kur eini Lietuvi?", kaip ir kiti beveik tuo pat metu parašyti Herbačiausko straipsniai, išspausdinti jau Mykolo Biržiškos Vilniuje leistame laikraštyje "Głos Litwy", iš esmės gerai iliustravo rašytojo Lietuvos valstybingumo raidos sampratą [p. 271-272].

ENDouble national-cultural identification made Herbaciauskas' integration into the social-cultural life of the Republic of Lithuania, organised on a national basis, rather difficult, whilst Poland, to which he could have belonged by nationality, also remained alien to him. On the other hand this double character influenced the formation of the writer's concepts of Lithuanian culture, national revival and Lithuanian statehood. For Herbačiauskas the only way to create modern Lithuanian national culture was offered by a synthesis of the culture of the nobility (citizens) and ethnic (ethnographical) culture. Thus in his political publicists writings he tried to attract noblemen from the territory of the former GDL to join the Lithuanian national revival and proposed that Lithuanian statehood would not be restored on a purely national but rather on a federal principle. Nonetheless this federation had to be supported not only by historical tradition, but also by the principles of democracy and free will. The goal of the federation was to resist Russian cultural-political aggression. These views of Herbačiauskas were close to those of the supporters of democracy among the noblemen of historical Lithuania emerging at the turn of the 19th and 20th centuries.