Apie lietuvybės idėja kunigo Juozo Tumo-Vaižganto pažiūrose. Iki 1904 m
LTModernios tautos formavimąsi naujųjų laikų kontekste bene tiksliausiai apibrėžtų naujos Lietuvos valstybės vizija. Valstybės su praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Tačiau kada ir kaip tokios Lietuvos vizija iš pavienių idėjų generatorių ėmė materializuotis platesnėje etniškai ir socialiai margoje Lietuvos visuomenėje, kodėl ji tapo vienu iš idėjinio diferencijavimosi rodiklių, kodėl įvyko vertybių lūžis, idėjiškai suskaldęs visuomenę, atskyręs valstybingumo ir nepriklausomos valstybės idėjas? Šių idėjų skirtingą turinį XIX amžiaus Lietuvoje plačiau komentuoja Vincas Trumpa. Taigi Lietuvos atveju „valstybingumo" sąvoką siejame su unijinės, egzistavusios valstybės tąsa, o „nepriklausomą valstybę" su bandymu ardyti unijinės praeities atgaivinimo galimybę, išeiti iš Lenkijos etnopolitinės erdvės. Apibrėžkime ir tai, kokią prasmę teiksime liberalizmo sąvokai. Jos koncepcijai įtakos turėjo straipsnių rinkinys Lietuviškasis liberalizmas. Taigi liberalizmas mums - individuali asmenybės veiklos visuomenėje programa, kurios esmė - laisvės problemos sprendimas. Būtent dėl individualizmo ir asmeninės atsakomybės už sprendimus egzistavimo liberalizmo nelaikome ideologija. Jis, gyvuodamas kurios nors ideologijos veikimo lauke, sprendžia laisvės problemą tos konkrečios ideologijos ribose. Mes aiškinsimės katalikiškojo liberalizmo formavimąsi modernios Lietuvos kūrimosi procese. Kaip ir kur XVIII-XIX amžiais naujai atrasta vertybė - tauta - įsikomponuoja į katalikiškų vertybių skalę. Antanas Kulakauskas, kalbėdamas apie modernios katalikiškos srovės gimimą, jį sieja su jaunesniųjų liberalesnių katalikų dvasininkų 1896 metais pradėtu leisti laikraščiu "Tėvynės Sargas".Galime daryti prielaidą, kad bent jau pradiniame moderniosios katalikybės formavimosi etape „liberalumo" ir „modernumo" sąvokos buvo tapačios. Mūsų straipsnio tikslas - kunigo Juozo Tumo-Vaižganto (18691933) pažiūrose ir veikloje ieškoti katalikiškojo modernėjimo aspektų, aiškintis, kaip Tumo, jaunesniosios kartos katalikų dvasininko, liberalios pakraipos nelegalių spaudinių ("Tėvynės Sargo", 1896-1904 ir "Žinyčios", 1900-1903) sumanytojo ir redaktoriaus, pažiūrose derinosi kunigystė ir lietuvybė. Kokią evoliuciją patyrė individualizmu ir patriotizmu grįsta tautiškoji idėja? Ribine chronologine data laikome 1904-uosius, spaudos atgavimo metus. Nuo tada Vaižganto veikla įgavo iš esmės naują pobūdį [p. 248-249].
ENThis article is intended to explain the formation of Catholic liberalism in the process which led to the emergence of modern Lithuania and to point out the modern aspects of the views of Juozas Tumas-Vaižgantas (1869-1933) up to 1904. "Lithuomania", a positive concept from the aspect of the Lithuanian national movement, began to emerge in Tumas-Vaižgantas' views already while he was studying at the Žemaitish Seminary (1888-1893). Already then being a Catholic for Tumas was closely connected with being a Lithuanian, although he had not yet considered where he should fit the idea, where it should juridically be placed. He entered into conflict with the clerical leadership and his older colleagues, who, not having pondered over the connection of being a Catholic and being a Lithuanian, opposed Russification, but did not intend to acknowledge the positive role of secular intellectuals in this movement. In the meanwhile for Tumas' Catholic and Lithuanian identity the issue of the use of the Lithuanian vernacular became an essential criterion in judging both the nobility and the clergy. The “litera latina” did not merely separate but also united the social strata as well as the people belonging to the same confession. The "Tėvynės Sargas" (Guard of the Fatherland), an illegal paper edited and published by Tumas from 1896 to 1904 reflected the standpoint of the younger, more liberal priests. By means of "enlightenment" it tried to raise and "maintain" the nation. The realisation of the latter goal w as not m erely hindered by Russification but also by Polonisation. The Poles and the Lithuanians were both Catholic but that was the only link between them. The revival of the earlier union had already been dismissed when there were no clearly defined ideas about the future of Lithuania. Cultural work in order to reach cultural autonomy was aimed at broader perspectives, had wider opportunities.Tumas' moderate and consistent position was defined by his tendency to follow the doctrine of the mean, his ability to realistically evaluate the status quo and adjust it to reach his aim. "Žinyčia" (Eternal Fire, 1900-1903), started by Tumas, being the first newspaper for the clergy directly addressed to intellectuals, also reflected his realistic, moderate position aimed at improving Lithuanian national identity through culture.
