Baronas Vasilijus von Rotkirchas - lietuvių mitologijos autorius

LTVasilijus von Rotkirchas (1819-1891) daugiau kaip šimtą metų nesulaukė ypatingo tyrinėtojų dėmesio. Be poros informacinio pobūdžio straipsnių "Vilniaus kalendoriuje" bei "Rusų biografiniame žodyne", Vilniaus žandarmerijos šefo, generolo, aktyvaus literato, publicisto, dramaturgo, pasirašinėjusio Teobaldo, tai yra Dievų Įkvėptojo, pseudonimu, rafinuoto 1863 metų sukilimo malšintojo, kuris ilgus metus paskyrė lietuvių mitologijos studijoms, biografija ir kūryba nebuvo išsamiai vertinta, nors vienas iš Teobaldo darbų, Lietuvių pagonybės apybraižos, ne kartą buvo cituojamas šiuolaikinių lietuvių mitologų monografijose. Tokį abejingumą Rotkircho asmeniui tikriausiai galima paaiškinti tuo, kad didžiausias ir pagrindinis jo veikalas - "Visa lietuvių mitologija ir įvairių rašytojų nuomonių apie ją rinkinys" - taip ir nebuvo išspausdintas. Rašyti apie Rotkirchą yra sudėtinga dar ir todėl, kad tai tam tikra prasme reiškia ir charakterizuoti vadinamąjį rusiškąjį elementą to meto Lietuvoje. 1849 metais įžvalgusis memuaristas Stanislovas Moravskis, kalbėdamas apie vilniškę rusų valdininkiją, sakė, kad „šie žmonės, atskirti nuo vietinės draugijos, sudarė atskirą grupę, nedraugiškai atsiliepiančią apie vietą, kuri juos visus sočiai maitino". Rotkircho biografijos faktai sudaro galimybę bent iš dalies patikrinti šią formuluotę, įsitikinti, ar pasikeitė situacija praėjus trisdešimčiai metų, paženklintų 1863 metų sukilimu, suprantama, tik tiek, kiek Teobaldą galima laikyti tipišku vadinamojo rusiškojo elemento atstovu Lietuvoje.Todėl šiame straipsnyje mums labiau rūpės ne Lietuvių mitologijos turinio analizė, bet pats sumanymo parašyti tokį veikalą faktas, ko negalima padaryti be jo autoriaus biografijos pažinimo. Rankraštinis Rotkircho palikimas, išbarstytas po Vilniaus ir Sankt Peterburgo dokumentų saugyklas, gausi, bet ne visuomet informatyvi publicistika kol kas neleidžia vienodai detaliai rekonstruoti visų Teobaldo gyvenimo laikotarpių (iš čia ir atskirų šio straipsnio dalių apimties netolygumai). Todėl pagrindinis dėmesys bus kreipiamas į vadinamąjį Vilniaus periodą, kuris sutampa su paskutiniaisiais barono von Rotkircho gyvenimo metais, tai yra su Lietuvių mitologijos parašymo laikotarpiu [p. 194-195].

ENNobody so far has analysed thoroughly the life and oeuvre of the Commander of the Vilnius Gendarmerie, general, active writer, publicist, dramatist using the pen-name Theobald (The One Inspired by God), the cunning suppressor of the 1863 uprising, who devoted long years to the study of Lithuanian mythology, although one of his works "Литовско-языческие очерки" (A Review of Lithuanian Paganism) was often quoted by contemporary monographs of Lithuanian mythology. The indifference towards Rotkirch's personality is explicable mostly by the fact that his greatest and most fundamental work "Полная литовская мифология и свод мнений различных писателей о ней" (A Complete Lithuanian Mythology and a Collection of the Opinions of Diverse Authors about It) has never been printed. Rotkirch, an expert, executor and perhaps initiator of Russian politics in the Lithuanian governorships, soon recognised how he could merge his predilection with state interests. We may duly consider his Complete Lithuanian Mythology a consistent part of his oeuvre, and even the merger of the expert of mythology and the Commander of the Gendarmerie seems contradictory only at first sight. The details of Rotkirch's biography testify that 1863 was an essential date in his life. From the very beginning of the uprising Rotkirch felt as if he was on a battlefield where not physical but rather moral force was needed.The purpose he identified himself with might have been to improve and confirm Russian intellectual activity in order to overcome North-Western Polonisation. This supposition is further enhanced by the fact that he clearly kept in touch with the people gathered around Michaił Katkov, Michaił Semevsky and Aleksandr Piatkovsky. It would be hard to describe Rotkirch as a typical representative of Russian statesmen in Lithuania. Nonetheless he truly reflects the character of his social stratum, group and environment, and with his help we get an insight into the closed circles which we may call Russian Vilnius.