Ką davė lietuvių kalbai dvikalbystė?

LTNeabejotina, kad vienas iš svarbiausių dvikalbystės platinimo ir skatinimo tikslų buvo kuo sparčiau pereiti prie rusų kalbos visose Tarybų Sąjungos respublikose. Siekta kuo greičiau sąjunginių respublikų gyventojus išmokyti rusų kalbos, bet nustota rūpintis, kad kitakalbiai mokytųsi tos respublikos, kurioje jie gyvena, kalbos. Taigi ir Lietuvoje buvo skatinama lietuvių— rusų dvikalbystė. Tai daryta administracinėmis priemonėmis. Vaikai buvo mokomi rusų kalbos jau darželiuose, o bendrojo lavinimo mokyklose - nuo pirmosios klasės. Ketinta steigti mišrius darželius ir kt. Net imta kalbėti apie rusų kalbą kaip antrąją gimtąją kalbą. Jai suteikta privilegijuota padėtis. Lietuvių kalbos, kaip ir kitų Tarybų Sąjungos tautų kalbų, funkcijos siaurėjo, ji buvo stumiama iš daugelio vartojimo sferų (iš mokslo, žinybų susirašinėjimo ir dokumentacijos, transporto, ryšių, iš vidaus reikalų įstaigų, nemažos dalies gamybos bei aptarnavimo sferų ir kt.). Taigi gimtoji lietuvių kalba nemažai daliai lietuvių tapo tik antrąja kalba. Dėl to jie jau kalba gana sudarkyta lietuvių kalba. Daugelio žmonių skurdus yra gimtosios kalbos žodynas, primityvus minčių reiškimas. Dalis visuomenės prarado sąmoningą norą ir vidinį poreikį gerai mokėti gimtąją kalbą. Kalbos mokėjimas dažnai jau suprantamas tik kaip elementarus bendravimas darbe, buityje. [p. 19].