LTPer pastaruosius metus domintis ir stengiantis patyrinėti Lietuvos priesaginės darybos oikonimus, ryškėjo pagrindiniai darybiniai tipai ir modeliai, vienų ar kitų priesagų didesnis ar mažesnis produktyvumas, ryškėjo leksemos (plg. M. Razmukaitės straipsnius 15 Lietuvos oikonimų darybos, spausdintus ”Lietuvos TSR MA darbuose”, ”Lietuvių kalbotyros klausimuose”, ”Lituanisticoje” ir kt.). Šia proga, minint lietuvių kilmės prūsistikos tyrinėtojo J. Gerulio jubiliejų, žvilgsnis nukrypsta į Mažosios Lietuvos, buvusios Rytprūsių dalies, jau 13 a. atskirtos nuo Didž. Lietuvos (1253 m. Mindaugas, vainikuodamasis Lietuvos karaliumi, diplomatiniais sumetimais Skalvą ir Nadruvą dovanojęs Livonijos ordinui), ilgą laiką izoliuotos teritotrijos vietų vardus. [...] Šiai apžvalgai pasirinkta teritorija - Pakalnės (arba Lankos), Tilžės, Ragainės, Labguvos, Pilkalnio, Įsruties, Gumbinės, Stalupėnų, Vėluvos, Darkiemio ir Geldapės apskritys, kurių gyvenamuosius vietų vardus, priesaginės darybos oikonimus (apie 350 vtv.), pavyko išrinkti iš V. Karvaičio gyvenamųjų vietų vardų sčrašo (plg. Kalwaitis W. Lietuwiszkų Wardų Klėtele. Tilžėje, 1910). [...] Plačiau ir išsamiau darybiniu aspektu šios teritorijos oikonimija nebuvo tyrinėta. Todėl čia ir bandoma apžvelgti Maž. Lietuvos pietinės dalies oikonimiją darybiniu aspektu, išryškinti derivacijai naudojamas priesagas, gretinant ir lyginant su Lietuvos teritorijos duomenimis. [Iš teksto, p. 74-75].