LT1944 m. vasarą per SSRS-Vokietijos karą frontui slenkant į vakarus, Lietuvą paliko Vokietijos kariuomenė, su ja ir Vokietijos okupacinės valdžios įstaigų darbuotojai, nemažai karo metais atvežtų vokiečių kolonistų. Su vokiečiais nuo Raudonosios armijos traukėsi ir dešimtys tūkstančių kitų Lietuvos gyventojų. Lietuvą vėl okupavo Sovietų Sąjunga. Taigi Lietuvos gyventojai, nespėję atsigauti nuo Vokietijos nacistinio okupacinio režimo, vėl pateko į SSRS stalininio režimo priespaudą. Tą režimą rėmė nedaug Lietuvos žmonių, dauguma gyventojų buvo jam priešiški. Tai buvo žinoma iš 1940-1941 m. patirties. SSRS totalitarinio režimo administracija pradėjo masines Lietuvos gyventojų represijas. Viena iš daugiausia žmonių apėmusių jų formų buvo vadinamieji specialieji per- kėlimai, arba trėmimai, į tolimus SSRS rajonus su nepalankiu klimatu. 1940-1941 m. sovietų valdžios masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai 1945 m. buvo pradėti iš naujo. Tremiama buvo kasmet iki pat 1952 m. imtinai. Daugiau kaip 128 000 Lietuvos gyventojų buvo ištremta iš Tėvynės, daugelis jų atgal nebesugrįžo, dalis buvo fiziškai ir dvasiškai suluošinti, nutautėjo. Tremtis beveik netyrinėta, nes mokslininkai iki 9-ojo dešimtmečio pabaigos neturėjo galimybių susipažinti su įslaptintais jos dokumentais, be to, Sovietų Sąjungos cenzūra nebūtų leidusi skelbti tokios medžiagos. Karo metais Lietuvoje, vėliau ir užsienyje pasirodė darbų apie trėmimus, bet Lietuvoje šios knygos buvo specfonduose. Jos eiliniam skaitytojui ir daugeliui specialistų buvo neprieinamos. [p. 92].