LT1. Bendrosios pastabos. XVIII a. lietuviš rašyba (t. y. grafika ir ortografija) remėsi jau XVII a. nusistovėjusiais pagrindais. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau - LDK) apskritai imant, buvo laikomasi sirvydinės, o Rytų Prūsijoje (toliau RP) - kleiniškosios rašybos sistemos. Kadangi tarp šių sistemų būta tam tikrų tiek grafikos, tiek ortografijos skirtumų, tad jie nutolo ir XVIII a. lietuvių rašyboje. Be to, šiame amžiuje todvi sistemos ypač viena nuo antros dėl to, kad LDK buvo pereita prie lotynišškosios antikvos rašmenų, o RP spaudiniuose laikytasi tradicinės gotikinės (fraktūrinės) grafikos. Toliau čia, apžvelgiant XVIII a. lietuvių literatirinės kalbos rašybą ir jos raidą, metodiniais sumetimais skyrium bus kalbama apie grafiką (rašmenų sistemą, raidyną) ir skyrium apie ortografiją (rašybos principus, taisykles). Be to, tais paęiais sumetimais pirma bus apibūdinamas raidyno plėtojimasis RP, o paskiau - LDK. [Iš teksto, p. 30].