LTProfesorius Zigmas Zinkevičius - vienas iškiliausių lietuvių kalbininkų, žymus pokario lituanistų ugdytojas, darbštus visuomenės darbininkas, tautos aukščiausiųjų tikslų puoselėtojas. Išėjęs iš lietuviško kaimo ūkininkų, mokslo aukštumų jis pasiekė nepaprastu darbštumu, atsidėjimu ir nuoseklia veikla. Nuo pedagoginio darbo pradžios (1950) dėstydamas lietuvių kalbos tarmių kursą, kaupė mažai tirtą jų medžiagą. Į šį darbą įtraukė ir daugelį savo studentų. Sukauptus gausius duomenis susistemino ir 1966 m. išleido kapitalinį veikalą Lietuvių dialektologija, kuris yra ir visada liks nepakeičiamas lietuvių kalbos tradicinių tarmių žinynas. Jau vien dėl savo apibendrinamojo pobūdžio ši knyga tapo viena svarbiausių lietuvių tautos savižinos knygų. Ir ne tiek svarbu tai, kad ne vienu atveju Profesoriaus remtasi „tik“ savo studentų diplominiais darbais - tuo metu tiesiog nebuvo daugiau kuo remtis. Reikšmingas pats užduoties užmojis - pagal griežtą metodiką aprašyti visą lietuvių kalbos ploto tarmių įvairovę. Buvo patikslinta daugelis tarminių reiškinių, iškelta daug naujų, anksčiau mažai žinotų ar visai nežinomų tarmių faktų. Tarmės aprašytos lyginant su bendrine kalba, paaiškinti pagrindiniai tarmės garsų ir formų raidos bruožai. [p. 51].
ENThe article provides a brief overview and evaluation of the most significant works of Zigmas Zinkevičius. It highlights that his desire to nurture and foster Lithuanianness was the primary driving force behind the Professor’s activities. He was deeply concerned not only with the Lithuanian language but also with the Lithuanian nation, its history, and statehood, which are inseparable from one another. This connection explains the diversity and unity of his roles as a linguist, historian, and politician. Throughout his life and work - even during the late Soviet period - nationalism and a Christian worldview were prominent themes. Thus, he can be regarded not only as one of Lithuania’s most renowned linguists but also as a classic figure in Lithuanian nationalism.