Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Butavičiaus, Simono Daukanto braižai ir charakteriai

LTŠio straipsnio tikslas aptarti Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos, Juozo Butavičiaus, Simono Daukanto braižus, ir charakterius. Temos imtis paskatino Giedriaus Subačiaus studijoje aprašytas tokių savo būdu, gyvenimo patirtimi, amžiumi skirtingų žmonių bendravimas, nejučiomis iškėlęs keletą klausimų. Kokiu raštu jie rašė? Kokią įtaką tarpusavio bendravimas galėjo turėti kiekvieno jų braižui? Koks santykis su rašytais tekstais, su kokia nuotaika juos rašė? Apie kokias jų būdo savybes kalba parašytos eilutės? Ieškodami atsakymo į minėtus klausimus, naudosimės rašto pavyzdžiais iš skirtingų kiekvieno veiklos sferų ir gyvenimo laikotarpių. Tai Pabrėžos 1834 metais perrašytas žemaičių-lotynų kalbų botanikos terminų registras (J. A. Pabrėža, Sryje Balsenyyny, Biiluu Źemayt-Łotinyyniu, 1834 [4], 505 p. Rankraštis saugomas Lietuvos botanikų draugijos bibliotekoje (Verkių rūmuose), o jo mikrofilmas - LMAB, Mf.-113, toliau - PaSBBŹŁ1834), 1799-1831 metais rašyti pamokslai (LMAB, f. 9-3360), XIX amžiaus pradžioje rašytas geografijos vadovėlis (LMAB, f. 9-3361), 1828-1829 metų laiškai Johanui Friedrichui Wolfgangui (LMAB, f. 7-309), Daukanto "Istorijos žemaitiškos" rankraštis (LLTIBR, f. 1-SD2), 1842-1854 metų laiškai Teodorui Narbutui (LMAB, f. 18-18518). Butavičiaus braižo pavyzdžiai paimti iš dvejų metų laikotarpio, praleisto Kretingos vienuolyne, kuriame, kaip manoma, jis perrašė dalį Pabrėžos žemaičių-lotynų kalbų botanikos terminų registro (PaSBBŹŁ1834), visą 1004 puslapių in folio Daukanto "Istorijos žemaitiškos" tekstą (LMAB, f. 29-1056) bei du mažus tekstelius - vieno puslapio pratarmę Simono Groso gramatikai (LMAB, f. 29-822) ir pirmąjį bei dalį antrojo puslapio Pabrėžos "Taisliuje augyminiame" (J. A. Pabrėža, Tayslós Augumyynis [t. y. Augymyynis], 1843, LXII, 980 p. Rankraštis saugomas LNMMB, f. 124-7) [p. 114-115].

ENJurgis Ambraziejus Pabrėža, Simonas Daukantas and Juozas Butavičius wrote according to the English handwriting style learnt at school, owing to which there are common features in their handwriting. The differences between them go back to two reasons. One of them is that Pabrėža, Daukantas and Butavičius were of markedly different ages, there was a gap of 35 years between Pabrėža and his student Butavičius. Their handwriting reflects the changes affecting the general appearance of writing which took place during this period. The individuality of their handwriting was further defined by the differences of their personal, physical and psychic features. The graphic analysis of Pabrėža's and Butavičius' handwriting points out that Butavičius, being in the Kretinga monastery, not only helped his teacher to copy the register of Samogitian-Latin botanical terms, but at his elder's initiative copied 1004 pages in folio of Daukantas' "Istorija žemaitiška" (Samogitian History), the preface of Simon Gross' gram m ar and one and a half pages from the beginning of "Taislós augumyynis" (A Systematisation of Plants).The rhythm, pace, and evenness of Pabrėža's, Daukantas', Butavičius' handw riting, the forms of their letters reveal the features of their character: Pabrėža's expressivity, vitality, ascetism and at the same time great joie de vivre, inner harmony and self-confidence. Daukantas seems to have been disposed to m annerism s and introversion, and had a less firm character than Pabrėža. Sometimes his writing shows destructive inner tendencies and disappointment, at the same time also persistence in defending what is dear to him, e. g. historical truth. Butavičius, as it is possible to judge from the less expressive texts copied by him, was a calm, orderly man, who could work hard and carefully for the realisation of his plans and ideas. He was dedicated to his work, especially when he had to copy a text which fascinated him, or when he was inspired by others like Pabrėža, or Daukantas, who were devoted to Lithuanian history.