Apie istorinį ir etimologinį lietuvių kalbos žodynus

LTDidžiojo “Lietuvių kalbos žodyno” leidyba, nors ir lėtokai, vis dėlto jau artėja prie pabaigos. Bet jis jokiais būdais negali atstoti senųjų raštų arba istorinio lietuvių kalbos žodyno, kurio vis dažniau pasigendame. Toks žodynas reikalingas ne tik kalbos istorikams, bet ir praktikams, nes istoriniame lietuvių kalbos žodyne, kuris privalėtų apimti visus tiek spausdintus, tiek rankraštinius misų kalbos paminklus bent jau iki XIX a. pradžios, turėtų būti nurodyta ne tik žodžių vartosenos dažnumas, bet ir kokiomis reikšmėmis vienas ar kitas žodis vartojamas, kokius žodžio vartosenos ypatumus galėjo sąlygoti kitos kalbos. Tačiau tokį žodyną parengti nėra taip paprasta. Jo rengėjams pirmiausia reikia gerai susipažinti su visais mūsų senaisiais raštais, jų specifika. Vadinasi, istorinio lietuvių kalbos žodyno rengėjų branduolį turėtų sudaryti lietuvių kalbos istorijos specialistai. Todėl visiškai suprantama, kodėl prieš gerą dešimtmetį tuometiniame Lietuvių kalbos ir literatūros institute gana garsiai buvo pradėta kalbėti apie lietuvių kalbos istorinį žodyną. Šios idėjos iniciatorius buvo Kalbos istorijos ir dialektologijos skyrius. Lietuvių kalbos istorinio žodyno klausimas netgi buvo svarstytas tuo metu veikusios specialiosios tarybos filologijos mokslams plėtoti ir koordinuoti. Tik, išskyrus pokario metais mūsų taip pamėgtus ir iki šiol uoliai tebevartojamus aptakius, neįpareigojančius pavesti, apsvarstyti, įpareigoti, nieko daugiau nebuvo padaryta. Žinoma, dabar, tuos laikus prisiminę, gal ir galėtume minėtus svarstymus vertinti teigiamai ta prasme, kad buvo iškelta iš tiesų aktuali problema. Deja, po vieno ar dviejų posėdžių bei svarstymų entuziazmas ėmė blėsti, ir istorinio lietuvių kalbos žodyno reikalai vis rečiau buvo prisimenami. [Iš teksto, p. 209].

ENWe have been missing a historical dictionary more and more frequently. Its preparation, however, is very complicated work, as it should contain not only the statistics of word usage but also indication of the meanings in whish the words are used most frequently or most seldom. Without thorough investigation of the language of separate written records this is impossible to do. Therefore, the first thing to start with is dictionaries — indexes of separate written records. The structure of a new etymological dictionary of the Lithuanian language can be discussed only after all the material has been collected. Compiling the card index of an etymological dictionary is not an easy task. Therefore, the paper concentrates on the principles of compiling a card index and the problems related to this work.