Šis tas iš Zalūnų ir Zietelos šnektų leksikos gretinimo

LTLazūnų ir Zietelos vardais vadinamos pačios tolimiausios lietuvių kalbos pietinio pakraščio šnektos: dabar Baltarusijoje Gardino sr. Vijos raj. Lazūnų (brus. Lazduny) apylinkė, arba parapija, ir Zietelos (brus. Dziatloava) raj. ir parapija. Abi jos savaip turbūt yra pačios archaiškiausios šnektos iš visų dabartinių lietuvių kalbos tarmių. Tos šnektos turi nemaža įvairių (tarp jų ir leksikos) bendrybių bei skirtumų, kurie iki šiol dar nėra nei tarp savęs, nei su kitomis tarmėmis gretinti ar lyginti. [...] Abiejų šnektų leksika, t. y. žodžius ar jų lizdus galima lyginti atrankiniu būdu, bet taip pat reikėtų tenkintis tam tikru jų kiekiu. Čia nueita lengviausiu keliu - apsiribota “Lietuvių kalbos atlaso” pirmojo tomo sukartografuota leksika ir tai ne visa. Minimame “Lietuvių kalbos atlaso” leksikos tome buvo sukartografuota ir aprašyta 190 realijų. Atsisakius siaurų ne visur pasitaikančių etnografizmų ir kai kurių neinformatyvių atsakų, tenkinamasi 150 objektų pavadinimų, daugiausia tarmėse paplitusių įvairiais variantais. [Iš teksto, p. 163-164].

ENThe vocabulary of the two furthest south-east removed Lithuanian subdialects — Lazūnai and Zietela — locations which are now part of the Gardinas region, Bielorussia, are compared. The comparison is based on the vocabulary of ‘Lietuvių kalbos atlasas’ (The Atlas of the Lithuanian Language) — 150 names of objects which are compared according to their origin, coincidence or non-coincidence of their forms in the two subdialects. The Lazūnai subdialect has retained more vocabulary of Lithuanian origin (53%), which is outbalanced in the Zietela subdialect by loanwords (54%). The spread of Lithuanian origin names shows that the Lazūnai subdialect is a typical east-aukštaitish Vilnius subdialect with certain peculiarities of the southern and, sometimes, western aukštaitish subdialects, while the Zietela subdialect, despite a number of common features with southern and eastern aukštaitish, is closer to the southern-western aukštaitish.