Mykolo Römerio autobiografija

LTPublikuojama autobiografija nutrūksta ties rankraščio 60-o puslapio 4-а eilute, vadinasi, autorius, stabtelėjęs rašinyje ties savo gyvenimo pusiaukele, net neužbaigęs pradėtos minties, kažkodėl darbo nebetęsė. Liko neužsiminta apie pagrindinius darbus ir pripažinimą. Iš to, kad tekstas nutrūksta puslapio pradžioje, taip pat ir iš turinio darytina išvada, kad skelbiamas rankraštis nėra išlikusi rankraščio dalis, o tiesiog dėl kurių nors priežasčių autoriaus neužbaigtas rašyti darbas. M. Römerio asmenybė įdomi ne tik savo nuopelnais Lietuvai, bet ir tuo, kad jo pasirinktas gyvenimo kelias pasuko šonu nuo bajoriškos-lenkiškos visuomenės atstovui įprasto Lietuvoje kelio. Todėl autobiografija, atskleisdama vaikystės ir jaunystės metus (1880-1914), t. y. laiką, kai formavosi pažiūros, nulėmusios jo elgseną bei įsitraukimo į lietuvių tautinio atgimimo procesą priežastis ir aplinkybes, yra ypač reikšminga visam gyvenimo keliui suvokti bei paaiškinti. Negana to - autobiografija įdomi ir vertinga kur kas platesniu požiūriu: čia daug vietos apmąstymams apie Lietuvos lenkų ir kitų tautinių mažumų vietą lietuvių tautinio atgimimo procese, apie jų pilietiškumo sampratą; M. Römeris pateikia plačią panoramą XX a. pradžios visuomeninio gyvenimo Vilnijoje ir kitur, kur jam teko tuo metu gyventi ar lankytis (Peterburge, Paryžiuje, Krokuvoje) [p. 180].

ENThe original of the autobiography presented here is an unfinished manuscript written by Mykolas Römeris’s around 1925-1926; the manuscript is kept by his daughter. The life of Römeris, a representative of the Polish nobility of Lithuania, was not typical of a person of his social status or nationality. The present work, describing his family, his childhood and youth (1880-1914), provides authentic material to perceive the sourses of its author’s views. It contains the main facts of Römeris’s biography of the period - his origins, studies, social activities, joining the process of the Lithuanian national revival, the evolution of his views on this process and his own role in it and his activities, in particular, related with the publication of the daily "Gazeta Wileńska" and the conception and preparation of the monograph "Litwa. Studyum o odrodzeniu narodu litewskiego" (Lwów, 1908). The biographical material is presented in a broad context of social and political life at the end of the 19th - the beginning of the 20th centuries. There is also a welth of material of cognitive value - such as information on the activities of the Lithuanian societies Želmuo (The Shoot) and Lituania and their members in Paris at that time, a broad scene of social life in multinational Vilnius, portraits of Lithuanian, Polish, Bielorussian and Jewish public workers and politicians.