Mykolas Römeris - Lietuvai, arba dar kartą apie Lietuvos pilietinio paveldo problemą

LTKoks motyvas galėjo skatinti Mykolą Römerį, kilmingą Lietuvos lenką, liūdnai pagarsėjusiame lietuvių konflikte su lenkais užimti tvirtą ir nuoseklią prolietuvišką poziciją, priešingą absoliučiai daugumai kitų jo luomo bei kultūros atstovų? Gali pasirodyti paradoksalu, bet taip kelti klausimą (ir rašyti šį straipsnį) provokuoja kone „išankstinis žinojimas“, kokio atsakymo galima tikėtis. Būtent, kad Römerio poziciją lėmusi jo, kaip istorinės Lietuvos piliečio, pareiga. O tai reikėtų suprasti kaip tęstinio ryšio, egzistuojančio tarp nepriklausomos tautinės Lietuvos valstybės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, dar vieną patvirtinimą. Vadinasi, ir mes visi - lyg kokie Römerio vaikaičiai - besą tų pilietinių tradicijų nešiotojai bei puoselėtojai. Deja, teiginys apie istorinės Lietuvos tradicijų perimamumą, dar neseniai keltas kaip rimtų studijų hipotezė arba kaip nesirealizavusi istorinė galimybė, teiginys, priminęs tragiškus revoliucinių epochų padarinius kažkada didingai ir savo įvairiatautiškumu unikaliai LDK, pagaliau teiginys, žadinęs netikėtas intelektualines bei moralines asociacijas, - toks teiginys pastaruoju metu gerokai subanalėjo. Ir neretai galima pastebėti, kad Lietuvos pilietinių tradicijų paveldas imamas traktuoti kone kaip administracinė priemonė „nepiliečiams“ arba „netikriems piliečiams“ drausminti [p. 114].

ENThe present article is prompted by a certain ambiguity in treating and interpreting the problem of Lithuanian citizenship. At present, a tendency can be noted to treat contemporary civic duties as those of the Grand Duchy of Lithuania on the basis of an a priori thesis considering modern Lithuania as heir to the GDL. It seems impossible, however, from the historical point of view, to ignore the fact of disintegration of the GDL and new issues which came into being in modern Lithuania. The author, while "reminding" about the disintegration and the conflict it caused, bases himself on the heritage of Mykolas Römeris, a prominent lawyer of modern Lithuania, who was identifying himself, however, as a Pole and a citizen of the GDL. Römeris, as a typical ideologue of modern Lithuania, treated it as the only possibility, real and inevitable. Nevertheless, he perceived modern Lithuania as an immanent problem and remained its permanent (although moderate) critic. The main point of this critique was that modern Lithuania, claiming the right to inherit the statehood of the GDL, was negating the inheritance of GDL citizenship. Because of that former citizens of the GDL faced a dilemma: either to obey the political dominance of Lithuanian peasantry in modern Lithuania, or to find themselves outlawed. This leads to a permanent conflict between Lithuanians and Poles (or between Lithuania and Poland) with serious geopolitical consequences.In this situation, as the author understands it, Römeris made a deliberate and rational choice: he took the side of modern Lithuania, acknowledging by this historical perspective for Lithuania and denouncing Poland for making use of unlawful means in the conflict. Living in modern Lithuania, Römeris devoted himself to the development of legal ideas and tried to inculcate the European notion of citizenship upon peasant mentality. Römeris seemed to believe that the conflict caused by the disintegration of the GDL sooner or later would be eliminated by mutual consent.