Römerių Bagdoniškis

LTSavo giminę Römeriai kildino iš Saksonijos vokiečių: tolimas protėvis, Kalavijuočių ordino riteris, supasaulietinus ordiną savo vedybomis pradėjo Römerių giminės šaką Kurše. Jo palikuonis - artilerijos generolas Motiejus Römeris (apie 1606-1699) XVII a. trečiajame dešimtmetyje persikėlė į Lietuvą ir dalyvavo daugelyje karo akcijų jos pusėje, taip pat rūpinosi savo giminės turtų gausinimu įsigydamas ir nuomodamasis dvarų žemes Trakų, Vilniaus, Ukmergės, Kauno pavietuose (PSB mini per 10 vietovių). Jo sūnus Motiejus Römeris (mirė 1718 m.), Trakų pakamaris, Semeliškių seniūnas, naujų valdų įsigijo per vedybas su Helena Kierdejówna. Nors 1715 m. testamentu visi turtai ir žemių valdos buvo išdalyti 4 sūnums, netrukus vėl viskas sugrįžo vieno jų - Stepono Jurgio Römerio (Trakų vėliavininkas, mirė 1773 m.) nuosavybėn. Matyt, šis Römeris 1733 m. ir 1739 m. padidino giminės valdas, nupirkdamas Kriaunas Ukmergės paviete (dabar Rokiškio raj.) ir Daugirdiškes Trakų paviete [p. 16].

ENBagdoniškis is situated near Kriaunos and Obeliai in the present Rokiškis district. Here the Römeriai purchased some estates in the 18th century and at the beginning of the 19th century took possession of other large estates. The inventory of the Bagdoniškis estate is kept in the Biblioteka Narodowa in Warsaw, Poland. The estate was a possession of Mykolas Juozapas Römeris (1778-1853), the Marshal of Vilnius, the head of the Zealous Lithuanian Masonic Lodge. After Römeris’s death Bagdoniškis was inherited by his grandson Mykolas Kazimieras Römeris (1845-1920) and belonged to him for 68 years. Therefore the prosperity of Bagdoniškis in the 19th century - the beginning of the 20th century should be connected with the name of Mykolas Kazimieras Römeris. Sufficient iconographic material has been preserved from that period. In 1920 the land of the Bagdoniškis estate was divided between the heirs. Parts of the estate went to the daughter, Elvyra Römer-Mieczkowska, and the son, Professor Mykolas Pijus Römeris. The professor settled in his part; around 1925 a house, later a kitchen, barn and other buildings and a bridge were built, the ponds were well tended and an orchard was laid out. At present the estate of Bagdoniškis is in a very neglected state, although in 1990 research was carried out and a regeneration project was proposed.