Kariai katalikai Rusijos imperijos armijoje Turkestane

LTNors po trečiojo Lietuvos - Lenkijos valstybės padalijimo Lietuvai susidarė sąlygos atkuriu prarastą nepriklausomybę bei savąją kariuomenę lik Pirmojo pasaulinio karo metais, 20 a. Lietuvos armija neatsirado tuščioje vietoje 19U m. lapkričio 23 d. paskelbtame pirmajame įsakyme Lietuvos kariuomenei minimi karininkai (ir kareiviai) buvo susiję su tarnyba Rusijos imperijos karinėse struktūrose, 1918 m. dar iki oficialaus Lietuvos kariuomenes sukūrimo buvo planuojama, kad Lietuvos ginkluotąjį pajėgų branduolį sudarys 1917 m. Rusijos teritorijoje susiformavę lietuviški daliniai. Mat pirmojo pasaulinio karo metais Rusijos kariuomenėje tarnavo apie 25000 iš etnografines Lietuvos kilusių karių, tų pačių metų gruodžio 22 d. Smolenske buvo įkurta Lietuvių dalių formavimo komisija, jai vadovavo P. Gužas, jau 1918 m. pagal atskiros lietuvių divizijos sukūrimo projektą buvo įsteigti keturi lietuvių) pėstininkų batalionai, raitelių divizionas, kūrėsi kitos karinės dalys. Iš viso tuomet šiuose lietuviškuose daliniuose buvo apie 3000 karių. Deja, bolševikams atėjus į valdžią Rusijoje, jie buvo išformuoti ir negalėjo grįžti į Lietuvą, nes buvo taikomi organizuota jėga. Tačiau atskiri asmenys sugebėjo pasiekti Tėvynę ir nepriklausomybės karų metu, o pirmaisiais savosios armijos formavimo dešimtmečiais sudarė jos karininkijos branduolį. [p. 91].