Samplaikinių priebalsių "kietumo : minkštumo" priešpriešos nykimas Pelesos šnektoje

LTPelesõs (Varanãvo raj., Baltarusija) šnekta, kaip ir kitos lietuvių kalbos periferinės šnektos, pasižymi įdomiu fonologiniu reiškiniu - priebalsių grupės, esančios prieš priešakinės eilės arba supriešakėjusius užpakalinės eilės balsius [...], nėra ištisai mikštos. Priebalsių samplaikos kairieji nariai dažnai nepaklūsta minkštumo asimilicijos dėsniui [...]. Paprastai tokius regresyvinio palatalizavimo atvejus linkstama aiškinti samplaikos narių funkcinio minkštumo neturėjimu arba svetimų kalbų fonologinių sistemų įtaka (Pelesos lietuviai ir gudai priebalsius r, š, ž, č, dž taria kietai, nors samplaikose jie gali būti ir minkšti). Bandoma reiškinį modeliuoti ir pagal fonotaktikos taisykles, kai nepalatalizuotos samplaikos signalizuoja atvirąją sandūrą (Strimaitienė, Girdenis 1978: 61; Girdenis 1995: 40). Aptariant šį reiškinį] ypač paranku remtis Pelesõs šnektos medžiaga, nes daugelis šios šnektos žodžių, turinčių minėtų samplaikų, yra dažni. Samplaikos lengvai išgirstamos, ,"negožiamos" specifinių tarmės ypatybių, todėl minkštuosius ir kietuosius jų narius nesunku skirti net neįgudusia ausimi. Juolab įdomiau, kad šios samplaikos neretai turi variantų, liudijančių proceso buvimą ir leidžiančių daryti prielaidq, jog nepalatalizuotų samplaikų gausėjimas nėra chaotiškas. [Iš teksto, p. 214].