Knyga Daukanto bičiuliams (Egidijus Aleksandravičius. Prieš aušrą: jaunieji Daukanto bičiuliai. - Vilnius: Žaltvykslė, 1990. 190 p.)

LTIntriguojantis Egidijaus Aleksandravičiaus knygos pavadinimas “Prieš aušrą”, matyt, nulėmė, kad neretame knygyne ši studija patenka į grožinei literatūrai skirtą lentyną. Tituliniame lape dar yra ir paantraštė: “Jaunieji Daukanto bičiuliai”. Ji jau pasako daug daugiau, jau galima suprasti, kad tai greičiausiai ne grožinis, o gal biografinis veikalas. Ir tik iš pratarmės paaiškėja, kad iš Daukanto draugų daugiausia dėmesio bus skiriama tapytojui Jonui Zenkevičiui (nors pratarmėje Simonas Daukantas pavadinamas “svarbiausiu viso mūsų pasakojimo herojumi”, tačiau jis “lyg ir lieka nuošalėje”- p. 3). Toks dvigubas įslaptinimas-kodavimas skaitytojus, svarstančius, verta ar neverta ši knyga jų dėmesio, gali nuteikti skirtingai. Vieniems toks “neaiškumas” sukels nepasitikėjimą knyga ir jos autorium, kitiems pasirodys intriguojantis dalykas. Tokia knygos “iškaba” - tiesiog autoriaus iššūkis skaitytojui: Tu, girdi, imk, skaityk, o visa kita palik man. “Visa kita” - tai ir įsipareigojimas, atsakomybė pateisinti lūkesčius. Dingstis parašyti šią knygą buvo netradicinė - tai Simono Daukanto portreto atsiradimo intriga, t. y. kodėl Jonas Zenkevičius jį nutapė [p. 160].

ENThe book under review is Egidijus Aleksandravičius’ “Prieš aušrą (Jaunieji Daukanto bičiuliai)” - “Before Dawn (Young Friends of Daukantas)”- Vilnius: Žaltvykslė, 1990, 190 p. It is a study on the 19th century - the age of changes and cultural development. The impulse to write it was the genesis of the only known portrait of Simonas Daukantas. The book analyzes the dissemination of Daukantas’ ideas and concentrates its attention on J. Zenkevičius, the author of Daukantas’ portrait. The language of the book is very expressive.