LTSimono Daukanto knygų kelias į spaustuves ir į plačiuosius skaitytojų sluoksnius buvo sunkus ir vargingas. Nuostabą biografui kelia vien tai, kad mūsų švietėjui istorikui Simonui Daukantui apskritai nenusviro rankos imtis darbų, kuriems buvo lemta patirti tiek nesėkmių. Sunkiausia buvo su raštais, kurie reikalavo skaitytojo išprusimo arba, kitaip tariant, buvo aukšto akademinio lygio. Istoriko Daukanto akademizmo šimtaprocentiniai įrodymai - jo surinkti ir sudaryti senųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Žemaitijos kunigaikštystės aktų ir svarbiausių dokumentų rinkiniai iki šiolei taip ir neišvydo spaustuvės mašinų, nors jau XIX a. viduryje, atrodė, nebedaug trūko, kad didžiosios svajonės virstų tikrove [p. 118].
ENKsaveras Kanapackis (1813-1866) published at his own expense two books prepared by Simonas Daukantas: Phaedrus’ “Pasakos” - “Fairy Tales” and Cornelius Nepos’ “Gyvatos Didžiųjų Karvaidų senovės” - “Life of the Great Ancient Warriors” (both in 1846 in St. Petersburg). By now the former misterious figure of Ksaveras Kanapackis can be more precisely described. He was one of Daukantas’ colleagues in the Senate. We get to know about his deeds from several actions brought against him in the Commercial Court (1843-1845). They prove that the poor functionary received the money to publish Daukantas’ books.