Ar Antano Vienuolio "Viešnia iš šiaurės" melodraminis romanas?

LTStraipsnio tikslas -- atsakyti į klausimą, ar A. Vienuolio romanas "Viešnia iš Šiaurės" yra melodraminis romanas. Straipsnio autoriaus nuomone, marksistinis Antano Vienuolio (1882--1957) kūrybos vertinimas, įdiegtas sovietinėje lietuvių literatūros istoriografijoje, yra iškreiptas ir vienpusiškas. Autorius teigia, kad ypač negatyviai, kaip nutolę nuo realizmo principų, vertinami XX a. 4-ajame dešimtmetyje parašyti kūriniai, rodantys Vienuolio pastangas atnaujinti kūrybos tematiką, perimti Europos literatūrų tradicijas ir patirtį. Išanalizavęs Vienuolio romano "Viešnia iš šiaurės" (1933) žanrines ypatybes, poetinę semantiką, autorius daro išvadą, jog romaną galima laikyti melodraminio romano pavyzdžiu lietuvių literatūroje. Anot straipsnio autoriaus, tai -- sugestyvus, realizmo ir sentimentalizmo stilistiką derinantis kūrinys, poetizuojantis taurias moralines lietuviškos prigimties savybes. Romano struktūroje straipsnio autorius įžvelgia melodraminiams romanams būdingas fabulos modelį, kontrastingą gėrio ir blogio supriešinimą, jausmingumo vyravimą. Straipsnio autoriaus teigimu, Vienuolio pasakojimo magija, implikuojanti krikščioniškąjį humanizmą, subtilią būties grožio pajautą, paprastą ir įtaigią poetinę raišką, verčia atlaidžiai žvelgti į romano trūkumus -- sentimentalumą, ištęstą naratyvą, racionalios refleksijos stoką. Nepaisant šito, straipsnio autoriaus manymu, romanas yra aktualus: ugdo tautų bendrystės suvokimą, solidarumą, jausmų kultūrą, pasitikėjimą.Reikšminiai žodžiai: Literatūra; Antanas Vienuolis; Melodraminis romanas; žanro ypatumai; Lithuanian literature; Antanas Vienuolis; Melodrama novel; Gernre's characteristics.

ENIn the soviet historiography of Lithuanian literature, the Marxist evaluation of Antanas Vienuolis's (1882-1957) work is strained and jug-handled. A special negative emphasis for deviation from the principles of realism were put on his works written in the 4th decade of the 20th century, which revealed Vienuolis's attempts to renew the topic of his work and take over traditions and experience of European literature. When analysing the genre characteristics and poetic semantics of Vienuolis's "Guest from the North" (1933) they conclude that the novel can be deemed as an example of melodrama novel in Lithuanian literature. This is a suggestive work combining the stylistics of realism and sentimentalism, and poetizing the noble features of Lithuanian nature. The structure of the novel reveals a plot model common to melodrama novels and a black-and-white contraposition of good and evil as well as the mainstream of sentimentality. The magic of Vienuolis's narration, implicating Christian humanism, subtle sensation of beauty, and a simple and forcible poetic expression impel us to treat indulgently the defects of the novel, such as sentimentality, redundancy of narration, and deficit of rational reflection. Despite the latter, the novel is a topical one: it educates perception of nation's community, solidarity among people, the culture of feelings, trust in life, and an optimistic worldview. [From the publication]