LTViena dažniausiai leidžiamų ir taisomų religinių knygų iki pat XX a. buvo "Ewangelie polskie i litewskie". Jas XVII a. išvertė Jonas Jaknavičius rytų aukštaičių interdialektu. Vėliau jos kelis kartus perleistos, bet kalbinis pagrindas išliko koks buvęs iki 1705 m., kada jos perrašytos viduriniuoju raštų kalbos interdialektu (Zinkevičius 1988: 268-2690). XVIII a. jų kalba mažai pakito. 1858 m. Evangelijų leidime, pavadintame "Ewangelje polskie i źmudzkie na niedziele i wszystkie swięta całego roku", archajiškesnės kalbos lytys keičiamos naujesnėmis, būdingomis to meto vidurio aukštaičių tarmei. Šiame straipsnyje apžvelgsime keletą svarbesnių morfologijos ypatybių. 1858 m. Evangelijų leidimas lygintas su 1856 m. leidimu (nuosekliai peržiūrėtas trečdalis šių tekstų: 1856 m. - p. 4-98, 244-253, 1858 m. - p. 7-136). [Iš teksto, p. 88].