Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniai Vokietijos archyvuose

LTMerseburgo archyvų fonduose radau Mažosios Lietuvos XVII-XVIII a. įvairaus pobūdžio dokumentų, kuriuose yra lietuviškų pavardžių ir vietovardžių. Vėliau (1991, 1993, 1994 m.) su Mažosios Lietuvos vardyno šaltiniais Vokietijos archyvuose turėjau progų susipažinti kiek išsamiau. Minėtame Berlyno archyve, kuris 1978 m. iš Götingeno (Staatliches Archivlager) perėmė buvusio Karaliaučiaus Valstybės archyvo (Staatliches Archiv Königsberg) fondus, gausu XVI-XIX a. dokumentų, atspindinčių Prūsijos valstybės (kunigaikštystės, vėliau karalystės) istoriją, politinę santvarką, ekonomiką ir kultūrą. Šio archyvo fondai svarbūs kaip lietuvininkų istorijos, lietuvių kultūros ir specialiau — filologijos istorijos — šaltiniai. Nors iš esmės archyvai nepateikė sensacingų atradimų, bet ten gausu autentiškos pirminės biografinės medžiagos lietuvių raštijos darbininkų — nuo XVI a. iki K. Donelaičio — gyvenimo ir veiklos bruožams paryškinti. (Tai atskira tema ir specialus kultūros istorikų uždavinys). [...] Tačiau bene svarbiausias ir gausiausias Rytų Prūsijos lietuvių onomastikos šaltinis yra Mažosios Lietuvos lietuviškų parapijų bažnyčių registracijos knygos — krikšto, komunikantų, užsakų, santuokos, konfirmacijos, mirimo registracijos įrašai, nuo XVII a. iki 1944 m. rašyti pradžioje lietuvių (kartais pramaišiui su vokiečių), lotynų, vėliau vokiečių kalbomis. Jos saugomos dviejuose archyvuose — Centriniame Evangelikų archyve (Evangeliches Zentralarchiv, EZA) Berlyne ir Centrinėje vokiečiųgenealogijos įstaigoje (Deutsche Zentralstelle der Genealogie) Leipcige. Šių archyvų fondų istoriją ir jų turinys Lietuvoje beveik nežinomas, todėl apie tai derėtų papasakoti kiek smulkiau. [Iš teksto, p. 81-82, 84-85.