P. Skardžiaus kirčiavimo variantai

LTApie P. Skardžių, kirčiavimo normintoją, įprasta spręsti ir apie jo nuopelnus kalbėti atsivertus turbūt svarbiausią šios srities darba, aiškiausią ir sistemiškiausią prieškario bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo normų aprašą — "Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo" vadovėlį (Skardžius 1936). Šiame vadovėlyje teikiamos normos buvo be jokių svyravimų. Autoriaus tikslas buvo parodyti plačiajai visuomenei, kaip tam tikros formos, atskiri žodžiai ir jų grupės kirčiuotini siekiamojoje bendrinėje kalboje, nesiimta probleminių aiškinimų, todėl ir bendrinės kalbos kirčiavimo sistema čia pateikta idealiuoju jos pavidalu, be išimčių ir variantų. Ne visi kalbininkai pritarė tokiai griežtai nuostatai. P. Joniko nuomone, kirčiavimo nelygumus reikią šalinti naujadarus derinant prie gausesnės grupės žodžių kirčiavimo. "Arba tokiais ir panašiais svyravimo atsitikimais reiktų duoti teikiamąją ir leidžiamąją (toleruotinę) lytį. Vartoseną paskui galėtų pasirinkti, nes tokiu būdu, iš vienos pusės, arčiau būtume siekiamosios normos, iš antros, griežtas kalbos faktų grupavimas vėl nėra įmanomas" (Jonikas 1936: 440). Panašios nuomonės apie kirčiavimo kodifikaciją galėjo būuti ir pats Skardžius. Visa plati jo šios srities veikla rodo, kad apskritai jis nebuvo didelis griežtų, nevariantiškų kiriavimo normų alininkas, be to, jo teiktos normos yra gerokai kitusios. Minimojo kirčiavimo vadovėlio rekomendacijos atspindi tik to laiko — ketvirtojo dešimtmečio vidurio — Skardžiaus, o veikiausia ne tiek jo paties, kiek kolektyvine kiričiavimo normintojų poziciją. Kad kolektyviniai susitarimai tikrai yra lėmę Skardžiaus teikiamų normų pobūdį ir jų pasikeitimus, aiškiai matyti iš kalbininko darbuose randamų kirčiavimo variantų. Vieno Skardžiaus nustatytos ar palaikytos kirčiavimo normos niekada nebuvo labai griežtos, pasižymėjo tam tikru liberalumu.Tai sprendžiame iš palyginti gausių jo kirčiavimo variantų, ypač trečiojo dešimtmečio pabaigos — pirmųjų jo kirčiavimo norminimo metų — ir po karo užsienyje išleistuose darbuose. Net ir tada, kai pateikti dvejopą kirčiavimą buvę sunku (pvz., kirčiuojant mokyklines chrestomatijas), Skardžius stengęsis tai kaip nors daryti. [Iš teksto, p. 11].