Lietuvių ir latvių egzodo romanas: skaitytojo lūkesčių vaidmuo

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Lietuvių ir latvių egzodo romanas: skaitytojo lūkesčių vaidmuo
In the Journal:
Lituanistica. 2007, Nr. 3, p. 81–91
Keywords:
LT
Lietuvių ir latvių egzodo romanas; Kūrėjas; Skaitytojas; Koreliacija; Lūkesčiai.
EN
Lithuanian and Latvian exodus novel; Creator; Reader; Correlation; Expectation.
Summary / Abstract:

LTStraipsnyje iš recepcijos teorijos prieigų aptariami lietuvių ir latvių egzodo romanai, tyrinėjama, kaip abipusiai koreliuoja kūrinio (romano) ir skaitytojo prasmių horizontai. Straipsnio autorės nuomone, egzodo atveju literatūrai patekus į naują istorinę situaciją, šoką patyrė ne tik rašytojai -- iš naujo formavosi ir suvokėjai, aktyviai dalyvavę kuriant prasmes ir modifikavę rašymo būdus. Apibūdinamos romano žanro populiarumo prielaidos, jo funkcionavimo erdvė, pasiūlos ir paklausos santykis bei egzodo skaitytojų preferencijos, orientuotos į specifinius skaitymo kodus. Straipsnio autorė teigia, kad skaitytojo preferencijos lėmė daugiausia "taikomąjį" emigracijoje sukurtų tekstų pobūdį. Ji išskiria šias pagrindines išeivių romano funkcijas: pramoginę (istorinė, pop literatūra), terapinę (tarp dokumento ir fikcijos balansuojanti proza apie tremties potyrius) ir kompensacinę reminiscencinio pobūdžio tekstai apie prarastą gimtinę, namus). Straipsnio autorė mano, kad egzodo stambioji epika didžiąja dalimi atsiskleidžia kaip biografinė fabulos atmaina -- tai išeivijos, kaip unifikuoto kultūrinio vieneto, naratyvas, reprezentuojantis ir bendrą pasaulinę egzilų percepciją. Šis reiškinys, anot straipsnio autorės, primena didžiuosius senovės epus, kuriuose bendruomenė išreikšdavo savo kolektyvinę patirtį.

ENThe article, basing on the theory of reception, discusses the Lithuanian and Latvian expatriates’ novels and examines the mutual correlation of the horizons of meanings of the novel and the reader. In the opinion of the author of the article, as literature found itself in a new historical situation, i. e. in exile, a certain shock was experienced not only by the writers – the receivers, who actively participated in creation of meanings and modified the ways of writing also underwent a new formation. The article characterizes the prerequisites for popularity of the genre of novel, the area of its functioning, the relation between the supply and demand and the preference of the expatriate readers, oriented to specific reading codes. The author of the article states that the readers’ preferences mostly determined the “applied” character of the texts, created in expatriation and distinguishes the following main functions of expatriates’ novels: entertainment (historical and pop literature), therapy (prose on the experience of exile, balancing between a document and fiction) and texts of compensational and reminiscent character about the lost home and motherland). In the opinion of the author of the article, the great epics of expatriation are mostly revealed as a type of biographical plot, which is the narrative of expatriation as a unified cultural unit, also representing the common global expatriates’ perception. The said phenomenon, according to the author of the article, is reminiscent of the great epic narratives of the old times, in which the community expressed its collective experience.

ISSN:
0235-716X; 2424-4716
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/11636
Updated:
2018-12-17 11:57:51
Metrics:
Views: 2    Downloads: 1
Export: