Lietuvos valstybės idėja (XIX a. - XX a. pradžia): Simono Daukanto 200-osioms metinėms
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Rusų kalba / Russian
LTŠis 3-iasis "Lietuvių atgimimo istorijos studijų" tomas skirtas XIX-XX a. pradžios Lietuvos politinei istorijai, tiksliau, kovos už išsivadavimą iš svetimųjų jungo istorijai. Žinoma, tai nėra išsami tos kovos istorija. Bene svarbiausias tomo uždavinys - pateikti kuo daugiau autentiškos medžiagos. Neabejotina, kad 1795-1918 m. Lietuvos politinėje istorijoje skirtini du dideli laikotarpiai, sąlyginė riba tarp kurių - 1863 m. Pirmuoju laikotarpiu kovai vadovavo Lietuvos bajorija, kuri savo veiksmus derino su Lenkijos bajorais. Todėl neretai kai kurie istorikai šią kovą traktuoja kaip lenkų nacionalinio judėjimo pasireiškimą ar organinę jo dalį. Tačiau rinkinio medžiaga leidžia suabejoti tokiu teiginiu ir kalbėti bent jau apie santykinį Lietuvos bajorijos politinių pozicijų savarankiškumą. Nors, kita vertus, tai nepaneigia, kad tarp Lietuvos ir Lenkijos bajorijos egzistavo etnopolitinio ar metaetnapolitinio pobūdžio bendrumas. Po 1863 m. Lietuvos politinėje istorijoje prasidėjo, galima sakyti, geopolitinės reikšmės lūžis: kapitalizmo raidos sąlygomis pati lietuvių liaudis pamažu virto tauta, t. y. pakankamai savarankišku etnopolitiniu veiksniu. Iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentijos dauguma naujomis sąlygomis nustojo orientuotis į Lenkiją, savo politinių siekių nesiejo su lenkų nacionaliniu judėjimu, kuris po 1863 m. sukilimo pralaimėjimo susidariusioje geopolitinėje situacijoje neturėjo šansų pasiekti savo galutinių tikslų. Gi brutalios rusifikacijos sąlygomis, matyt, didžioji dalis Lietuvos bajorijos visiškai sulenkėjo, o lenkų politinių jėgų dauguma ir toliau neatsisakė savo politinių pretenzijų į Lietuvą. Tad lenkų-lietuvių konfliktas iš vidinio etnopolitinio konflikto virto geopolitinio pobūdžio konfliktu, atvirai pasireiškusiu atsikuriant Lenkijos ir Lietuvos valstybėms.Daug kam atrodo, kad būtent po 1863 m. susiformavo tas nekintamas tariamai tikrasis Lietuvos valstybingumo idealas, kuris ir buvo realizuotas 1918 m. vasario 16 d. Aktu. Faktai, šio rinkinio medžiaga rodo, kad Lietuvos valstybingumo formos visą laiką buvo ieškoma pasiremiant geopolitinėmis aplinkybėmis. Skirtingose ir net tose pačiose visuomenės sluoksniuose iškildavo nevienodi galimos Lietuvos valstybės modeliai [p. 5-6].
- P. 7-28, 487, 497. Konstituciniai sumanymai Lietuvoje XIX a. pradžioje (1806-1812 m.)
- P. 29-40,487-488, 497-498. 1863 m. sukilimas ir lietuvių nacionalinio judėjimo politinė programa
- P. 41-66, 488, 498. 1863 metų pogrindinė valstybė Lietuvoje
- P. 67-132, 488-489, 498-499. Socialdemokratijos politinė transformacija 1896 metais
- P. 133-138, 489-490, 499-500. P. Višinskis ir Lietuvos nepriklausomybės idėja
- P. 139-172, 490, 500. Lietuvių krikščionių-demokratų partijos kūrimosi aplinkybės (1905-1907 m.)
- P. 173-198, 490-491, 500-501. Vilniaus autonomistai ir jų 1904-1905 m. Lietuvos politinės autonomijos projektai
- P. 199-230, 491, 501. Didžiojo Vilniaus Seimo preliudija: Memorandumas Rusijos vyriausybei
- P. 231-252, 492, 501-502. Lietuvių inteligentijos politinė veikla 1914-1915 metais
- P. 253-270, 492, 502. Lietuvių politinių centrų sąveika 1915-1916 metais
- P. 271-290, 492-493, 502-503. Pasvarstymai Naujųjų laikų Lietuvos valstybės pripažinimo klausimu
- P. 291-300, 493, 503. Esminiu Lietuvos istorijos klausimu. Atsakymas V. Trumpai
- P. 301-302, 493, 503. Pora pastabų dėl V. Sruogienės atsakymų
- P. 303-310, 493, 503. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įkūrimo manifestas (projektas)
- P. 311-326, 493-494, 503. Atgimimo priešaušryje
- P. 327-340, 494, 504. Lietuvių krikščionių-demokratų partijos programos projektas
- P. 341-350, 494, 504. Lietuvių Memorandumas Rusijos Ministrų Tarybos Pirmininkui grafui S. J. Vitei (1905 m. lapkritis)
- P. 351-434, 494-495, 504. Lietuvos konstitucijų projektai 1916-1918 metais
- P. 435-440, 495, 504-505. 1917 m. rugsėjo 18-22 d. Lietuvių konferencijos Vilniuje rezoliucijos projektas
- P. 441-480, 495, 505. Juozas Pilsudskis
- P. 481-486. Keletas žodžių apie M. Riomerio straipsnį Juozas Pilsudskis
