Apie tautinio atgimimo sąvoką, tautinių sąjūdžių epochą ir lietuvių tautini atgimimą
LT'Šiandien jau nereikia įrodinėti, kad tautinis atgimimas ir tautiniai sąjūdžiai - tik istorinės kategorijos, procesai, susiję tik su perėjimu iš feodalizmo į kapitalizmą. Akivaizdu, kad tai ir nūdienos realija. Tarybų Sąjungos tautos, įskaitant ir rusus, yra atsidūrusios sociokultūrinės ir etnokultūrinės degradacijos situacijoje. Šios situacijos socialinis - politinis ir sociokultūrinis mechanizmas tipologijos požiūriu yra analogiškas vėlyvojo, irstančio feodalizmo, mechanizmui (žinoma, skiriasi konkrečiu istoriniu turiniu), - bemaž visiškas viešpataujančio socialinio sluoksnio atitrūkimas nuo liaudies, vartotojiškas, o vadinasi, ir kosmopolitinis viešpataujančio sluoksnio kultūros pobūdis. Skirtumas tik tas, kad feodalizmo laikais viešpataujančio sluoksnio socialinis elgesys buvo atvirai deklaruojamas, o dabar yra pridengtas storu socialinės ir politinės demagogijas šydu. Išeiti iš sociokultūrinės ir etnokultūrinės degradacijos situacijos įmanoma tik tautiškai atgimstant. Tiesą sakant, pertvarka ir yra tam tikrų sluoksnių tautinio pabudimo (nors kol kas bundančių vokus vis dar sunkina senos politinės ir ideologinės schemos) požymis, o sykiu ir tolesnio masinio tautinio atgimimo prielaida, sąlyga ir forma. Žinoma, forma įgaus realų socialinį turinį, virs etnosocialinės savikūros procesu tik tada, kai atsiras, bus sukurta tautinė ideologija ir jai skleisti skirtas socialinis - politinis mechanzmas. Kol kas tai yra tik Pabaltijo tautose, nors kuriasi ir kitur. Beje, šiandieniniai procesai TSRS daug kuo primena Renesanso epochą, renesanso "kultūriną revoliuciją" Vakarų Europoje...[p. 134-135].
