Mikalojaus Daukšos raštų germanizmai

LTM. Daukšos iš lenkų kalbos verstuose raštuose, kaip ir kituose 16 a. religinio turinio darbuose, germanizmų yra nedaug. Daugiausia jų esama Jono Bretkūno "Biblijoje". Ypač mažai germanizmų aptinkama nedidelės apimties Daukšos "Katekizme"(1595 m.). Jame yra šeši germanizmai ir septyni iš jų sudaryti vediniai: kunigas, vertas, kuoras "choras", mirra "kvapūs sakai", šarvas, skyda; kunigystė, kunigiškas, nevertas, vertai, nevertai, nevertybė, išliuosuoti. M. Daukšos "Postilėje" (1599 m.) rasta 21 germanizmas ir 19 darinių — 18 vedinių ir vienas dūrinys: penigmainys. Be jau išvardytų, minėtini šie: penigas (peningas, piningas, pinigas), budelis, ola, stalda "tvartas", šilingas ir kt.; žr. 1 lentelė. Kai kurių Daukšos raštų skolinių, kaip ir savų žodžių, rašyba ir formos įvairuoja, pvz.: kunigáiksztis, kunigáigsztis, kunigáistis; kunigáksztis; pênigas, pęnįgas, penįgas, pęnigas, peningas, pęnįngas. Nustatant germanizmų kilmį, susiduriama su klausimu — žodis pasiskolintas tiesiai iš vokiečių kalbos ar yra atėjęs per slavų kalbas, daugiausia lenkų ar gudų. [Iš teksto, p. 31].