Tautiškoji lietuvių demokratų partija: idėjinės-politinės kūrimosi aplinkybės
LT"Tautos vienybės" idėjos pavergtose arba (tik elementariausius kultūrinius ir politinius uždavinius sprendusiose tautose nebūtinai sietinos su buržuazinių partijų ar visuomeninių-politinių srovių pastangomis užtušuoti socialinius prieštaravimus. Jei paseksime lietuvių tautinio atgimimo antrojo etapo raidą, pastebėsime, jog "Aušra” žadino tautą, o "Varpas”, jos kūdikis - Lietuvių demokratų partija, viltininkai, vairininkai. Tautos pažanga, o vėliau ir Tautininkų sąjunga, vienais ar kitais būdais stengėsi ją sutelkti. Todėl "tautos vienybės" šūkį galima suprasti kaip turinti totalitarinį, vienakryptį tikslą - telkti visą tautą laikiniems, gyvybiškai svarbiems uždaviniams spręsti. XIX a. pačioje pabaigoje - XX a. pradžioje lietuvių politinės partijos - Lietuvos socialdemokratų partija (toliau - LSDP) ir Lietuvių demokratų partija (toliau - LDP) suformulavo fundamentalias politines programas. Vienur mažiau (LSDP), kitur daugiau (LDP) buvo akcentuoti kultūriniai ir politiniai reikalavimai, turintys laiduoti normalų tautos egzistavimą. Tačiau nė vienoje programoje tautiškumo elementai (kalba, būdas, prigimtis, papročiai) - o jie prieinamiausi tautinei sąmonei, - nėra vyraujantys. Šiuo požiūriu labai įdomi Tautiškosios lietuvių demokratų partijos (toliau - TLDP), veikusios 1905-1907 m., programa. Šioje programoje bandoma bendrademokratines idėjas sieti su asmens, kaip tam tikros etninės bendrijos nario, identifikavimusi [p. 80].
