Slaptas lietuvių mokymas 1862-1906 metais
LTStraipsnyje siekiama išaiškinti slaptųjų lietuviškų mokyklų atsiradimo priežastis. Aiškinama, kad didesnėje Lietuvos dalyje, neskaitant Užnemunės, slaptosios mokyklos atsirado 1863-1864 m. uždarius privačias parapines pradžios mokyklas, kuriose būdavo mokoma lietuviškai. Valdžios ir cerkvių pradžios mokyklose lietuviškai nemokė. Dėl to lietuvių liaudis gimtąja kalba vaikus ėmė mokyti slaptai namuose arba slaptosiose mokyklose. Slaptąsias mokyklas išlaikydavo patys valstiečiai. Šių mokyklų buvo dvi kategorijos: pastoviosios ir kilnojamosios. Jose mokydavo įvairaus cenzo mokytojai, vadinamieji daraktoriai. Pagrindinė slaptųjų mokyklų disciplina buvo mokymas skaityti. Be to, dar mokė rašyti, skaičiuoti ir tikybos. Slaptas mokymas ugdė neapykantą ir nepaklusnumą carizmui. Todėl slaptosios mokyklos buvo griežtai persekiojamos. 1892 m. balandžio 3 d. išleistos specialios caro patvirtintos Laikinosios taisyklės dėl baudų už slaptą mokymą. Tačiau persekiojimas nepalaužė lietuvių liaudies atkaklumo: slaptosios mokyklos buvo steigiamos ir toliau. 1905-1907 m. revoliucijos metu, ypač 1905 m., valstiečiai patys uždarinėjo valdiškas mokyklas, reikalavo, kad jose mokytų gimtąja kalba, o kai kur į valdiškas mokyklas perkėlė slaptąsias. Slaptosios mokyklos suvaidino didelį vaidmenį šviečiant liaudį. Tik jose buvo galima išmokti skaityti gimtąja kalba ir kartu susipažinti su literatūra, taigi ir su anticarine lietuvių literatūra [p. 47-48].
