Kazimieras Kontrimas ir lituanistinis sąjūdis XIX a. pradžioje
LTNedaug XIX a. mūsų istorijoje yra asmenybių, apie kurias būtų kalbama taip dažnai, kaip apie Kazimierą Kontrimą. Vien jo pasiūlymas įsteigti lietuvių kalbos katedrą imperatoriškajame Vilniaus universitete, sulaukąs specialaus dėmesio, neleido užmiršti šios pavardės nė vienam ano meto lietuvių kultūros istorijos tyrinėtojui. Nors, tiesą sakant, jau 1840 m, parašytame L. Jucevičiaus biografiniame žodyne (o taip, norėtųsi vadinti "Mokytus žemaičius") K. Konlrimas minimas ne dėl lietuvių kalbos katedros projekto, o apskritai dėl savo išsimokslinimo bei kultūrinės veiklos. Lenkų istoriografijoje susidomėta K. Kontrimu taip pat ne dėl rūpinimosi lietuvių kalbos padėtimi universitete. Jo paveikslas memuarinėje literatūroje ir tyrinėtojų darbuose (M. Brenšteinas, Z. Skvarčinskis) vėl buvo kuriamas dėl ypatingo vaidmens, kuri K. Kontrimas vaidino visuomeniniame ir kultūriniame XIX a. pradžios Lietuvos gyvenime [p. 5].
