Vilniaus vietininko Stanislovo Hamšėjaus 1559-1564 m. teismo knygos

LTSiekdami plėsti ir gilinti miestų istorijos tyrinėjimus, turime išaiškinti ir skelbti kiek galima daugiau naujų tyrinėtojų nepanaudotų šaltinių. Toks šaltinis yra XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) pilies teismų knygos, iki mūsų dienų išlikusios Lietuvos Metrikoje (LM). Feodalinės valstybės teisme, kaip niekur kitur, sukondensuoti būdingiausieji epochos ir jos visuomenės socialiniai ir ekonominiai prieštaravimai, viešasis gyvenimas ir jo konfliktai. Visa tai ypač ryšku ankstyvajame laikotarpyje, kai valstybės teisminė valdžia dar nebuvo atskirta nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios. LDK šitokia situacija egzistavo iki XVI a. septintojo dešimtmečio teisminių ir administracinių reformų. Aukščiausias teismo organas buvo didysis kunigaikštis ir Ponų taryba. Teismo funkcijas taip pat vykdė didžiojo kunigaikščio vietininkai, o nuo XV a. pradžios, kai po 1413 m. Horodlės unijos sudarymo valstybės teritorija buvo pradėta skirstyti vaivadijomis ir oficialiai įvestas vaivados urėdas, vietininkus keitę vaivados bei kiti didžiojo kunigaikščio administracijos žemesniosios grandies pareigūnai. [p. 61].