1791-1792 m. Lietuvos miestų savivaldos privilegijos kaip heraldikos šaltinis

LTLietuvos miestų rašytiniai heraldikos šaltiniai, ypač senieji, nėra gausūs. Tik nuo XVI a. vidurio savivaldos teises gavusių miestų privilegijose atsiranda atskiras straipsnis, normuojantis miesto herbą ir antspaudą, o privilegiją papuošia spalvotas herbo piešinys. Tačiau tokį herbo piešinį galima užtikti tik privilegijų originaluose, kurių išliko labai nedaug, o nuorašuose, net valstybės aktų knygose - Lietuvos Metrikoje - jų nėra. Todėl dažnai tyrinėtojams tenka pasitenkinti šykščiomis privilegijų žiniomis, mažai ką pasakančiomis apie herbo kompoziciją ir spalvas. Dėkingiausia šiuo požiūriu yra XVIII a. paskutiniojo dešimtmečio medžiaga. Ketverių metų seimo metu per 7,5 mėnesio (1791.XI.9-1792.VI.26) buvo atnaujintos arba gavo naujas savivaldos teises 74 LDK miestai, iš jų 55 dabartinėje Lietuvos teritorijoje, 16 - Baltarusijos TSR, 3 - Lenkijos LR. Visų jų privilegijos buvo įrašytos į LM mažosios (vicekanclerio) raštinės knygą. Šioje knygoje, turinčioje 319 puslapių, be privilegijų tekstų, nupiešti spalvoti miestų herbai. Tai stambiausias ir vertingiausias Lietuvos miestų heraldikos šaltinis. Jo svarbą padidina dar ir tai, kad dalis privilegijų originalų yra žuvę, kiti išsiblaškę po įvairias dokumentų saugyklas ir platesniam tyrinėtojų ratui neprieinami arba nežinomi. [p. 105].