Lietuvos miestų, miestelių steigimo ir turgų bei prekymečių privilegijos (XVII a. antroji pusė - XVIII a.)

LTTyrinėjant feodalizmo laikotarpio Lietuvos miestų ir miestelių istoriją, o tuo pačiu ir krašto istoriją, neišvengiamai iškyla klausimai: kada gyvenvietė tapo miestu ar miesteliu, kuo skyrėsi jie tarpusavyje ir nuo kaimo, kokias ūkines- prekybines funkcijas jie vykdė, jų reikšmė krašto ūkiui, vidaus rinkos susidarymas bei miestų ir miestelių tinklo susiformavimas ir kt. Ieškant atsakymo į juos, didelę vertę įgauna tie istoriniai šaltiniai, kurie leidžia konstatuoti miesto ar miestelio įkūrimą ar bent jo egzistavimą. Pirmiausia, tai privilegijos: 1) steigimo (lokacinės); 2) miesto savivaldos teisių suteikimo; 3) turgų ir prekymečių. Nors pirmos dvi grupės kaip savo sudėtinę dalį turi 3-ios grupės privilegijas, čia tyrinėjimo objektu pasirinktos tik 1-os ir 3-ios grupės privilegijos. Šios privilegijos, kurias paprastai teikdavo ar tvirtindavo valdovas, duodavo teisę miestui, miesteliui ar vietovei turėti savaitinį turgų, prekymečius bei kai kurias kitas feodalines privilegijas. [p. 60].