LTVienas svarbiausių Lietuvos miestų istorijos iki XVIII a. pabaigos šaltinių yra miestų savivaldos institucijų aktų knygos. Jų būta žymiai daugiau negu išliko iki mūsų dienų. Tuo didesnė išlikusiųjų vertė. Tarp šitų aktų knygų išsiskiria vienintelės dar XVI a. prasidedančios serijos - Kauno magistrato aktų ir Kauno vaito knygos. Pastarosios yra šio straipsnio objektas. Norima jas aprašyti, pabandyti atkurti vaito ir jo raštinės veiklos vaizdą, aptarti šių knygų kaip miesto istorijos šaltinio vertę. Kauno vaito aktų knygomis istorikai naudojosi, bet jos pačios nebuvo tirtos. Jos arba nebuvo atskiriamos nuo kitų Kauno miesto savivaldos institucijų aktų knygų, jas visas laikant magistrato aktų knygomis, arba, atvirkščiai, visos po 1732 m. Kauno gaisro išlikusios knygos buvo laikomos vaito knygomis. Abiem atvejais buvo klystama. O tai sunkino istorikų darbą, nes norint teisingai suprasti šaltinį, reikia žinoti, kur, kokioje institucijoje ir aplinkoje jis atsirado.