Dvibalsių ir mišriųjų dvigarsių priegaidės Eržvilko šnektoje: kiekybė ir spektrai

LT1. Pietų žemaičių raseiniškių dvigarsių priegaidės, jų distribucija ir akustinė charakteristika kol kas nėra išsamiau ištirta ir aprašyta. Ypač maža duomenų iš pietinio tarmės pakraščio, kur yra tiriamoji Eržvilko šnekta. Ir monografinių, ir apžvalginių darbų autoriai paprastai remiasi empiriniais stebėjimais, kurie ne visada būna tikslūs ir tik apytikriai gali nusakyti akustinius priegaidės požymius. Darbų, kur bitų eksperimentiškai ištirtos atskirų šnektų ar visos tarmės priegaidės, visai nėra, be to, niekur nekalbama, kuo raseiniškių priegaidės artimos kitų žemaičių atitinkamoms priegaidėms, o kuo panašesnės į bendrinės kalbos priegaides. Šiame straipsnyje kaip tik ir bandoma instrumentine analize pagrįsti dviejų priegaidžių — tvirtapradės ir tęstinės — skyrimą dvigarsiuose, nustatyti svarbesnius skiriamuosius požymius ir palyginti juos su artimesnių žemaičiy tarmių ir bendrinės kalbos atitinkamais tyrimai. [...] [Iš teksto, p. 88].