Zanavykai – sūduvių ar žemaičių palikuonys

LTPlačiau pasidomėti zanavykų šnekta paskatino prof. Juozas Pikčilingis. Šis darbas, nors ir pavėluotas, tebus velionio profesoriaus valios įvykdymas jo 70 metų ir pirmosios lietuviškos knygos 450 metų jubiliejų proga bei asmeninių autoriaus sentimentų šiam kraštui išraiška. [...] Plačiau pažvelgti į pietinių vakarų aukštaičių (kauniškių), arba vadinamųjų zanavykų, ir jų artimiausių kaimynų praeitį trim lygmenimis (fonetikos, morfologijos ir leksikos) leidžia "Lietuvių kalbos atlaso" medžiaga. Vienu iš svarbiausių paprastai laikomas fonetinis lygmuo. Nemažiau svarbių papildomų duomenų gali suteikti ir kiti kalbos lygmenys — morfologinės ir leksinės ypatybės, jų paplitimas. Sprendžiant zanavykų praeities ir kilmės klausimą, svarbesnės yra įvairuojančios tarminės ypatybės, kurių vienos gali biti senesnės, kitos — naujesnės, vienos atėjusios iš vienų šnektų, kitos iš kitų, vienos plačiau pasklidusios, kitos — siauriau. Tad nors apytikriai pabandykim nustatyti, kas zanavykų šnektoje yra bendra vakarų lietuviams ir kas atskira, kas paveldėta iš senesniųjų laikų ir kas įgyta iš gretimų šnektų. Apskritai zanavykų šnekta, kaip viena lietuvių vakarinio arealo tarmių, yra išlaikiusi daugiau archajiškų bruožų. Tai matyti iš daugelio žemiau pateiktų ypatybių. [...] [Iš teksto, p. 22-23].