Augalo skulptūroje poėdsakais

LTGamta, augalijos pasaulis yra neatskiriamas nuo lietuvio pasaulėjautos, būties ir buities. Tautosaka, papročiai, senieji tikėjimai persmelkti gyvos bendrystės su gamta jausmo, išugdžiusio išskirtinę pagarbą medžiui, žolynui. Augalo vietą, vaizdavimo pobūdį įtakojo istorinės aplinkybės, kurios padalijo liaudies meną į du klodus: senąjį, vadinamą klasikiniu, ir dabartinį. Tokį padalijimą sąlygojo tematika, funkcija, meninio vaizdo, kūrėjo ir vartotojo santykis bei kitokie skirtumai, kurie yra ne tik ir ne tiek objektyvios raidos, kiek sovietmečio, eliminavusio religinę tematiką, kaip klasikinės vaizduojamosios liaudies dailės pagrindą, padarinys. Istorinis lūžis ypač paveikė skulptūrą, kuri, priešingai nei tapyba ir grafika (šių meno šakų natūrali raida nutrūko mūsų amžiaus pradžioje), buvo labai gyvybinga. Pakito kūrybos, kūrinio egzistavimo sąlygos, turinys bei funkcijos, kito ir augalo vaidmuo bei jo vaizdavimo būdas skulptūroje. [p. 25].

ENThe article is focused on the place and meaning of a plant in the classical and modern sculpture, as well as on the speciality of interpretation. The role of a plant in a classical folk sculpture is defined by the Christian iconography, it is used as a symbol of the figured person, a mean of identification. Two shapes of a plant are dominant: a Lilly (to symbolise chaste, virgin, innocent person) and a Palm (to symbolise martyrity and victory). Other shapes of plants are described, too (for example, the blossoming twig of St. Joseph, the torn-tree and laurel wreath, grape, wheat-ear, fruits and so on). After the war, when the main - religious - subject was eliminated from the folk sculpture, the secular motives became predominant (those of every day life and labour, various soviet heroes, personages of folklore), the major part of which used to be treated comically, even satirically. The role of a plant has totally changed: it has become just a decorative ornament, element of a landscape, the mean of personification (for example, the pieces of I. Užkurnys, O. Šimkienė, L. Tarabilda and other artists). The very special place by plenitude of expression and originality of interpretation a plant takes in the creation of L. Šepka. Recently, in the years of free Lithuania, one can disclose two thematic layers in the sculptures: sacral, which continues the classical tradition, and secular, keeping the after-war principles of building the image of sculpture. The motive of a plant, it’s interpretation accords with the tendencies of those two layers.