LTMažojoje Lietuvoje ir Lietuvos pajūryje daugiausia buvo audžiamos rinktinės technikos juostos. Šiose juostose, jų ornamente ir papročiuose gausu archaiškų bruožų ir savitumų. Jos itin vertingos juostų evoliucijos ir šio krašto kultūrinių ryšių atspindėjimo požiūriu. Seniausi duomenys apie austines Mažosios Lietuvos juostas žinomi iš XVIII a. M. Pretorijaus ir T. Lepnerio veikalų, seniausi apytikriai pavyzdžiai iš XIX a. pr. F. Gizevijaus piešinių. Lietuvos muziejuose saugomos juostos datuojamos XIX a. antrąja puse - XX a. pirmąja puse. Kalbant apie rinktinių lietuvininkų juostų bei jų ornamentų klasifikavimą, reikia pastebėti, kad iki šiol jis nėra pakankamai aiškiai ir išsamiai pateiktas. Apie juostų meno klestėjimą dar XX a. pradžioje byloja 1908 m. Berlyne lietuvininkų surengta pirmoji Rytų Prūsijos lietuvių tautodailės paroda, kurioje buvo išstatyta apie 100 juostų (skaičiuojant ir „šimtaraščių“ gabalus). Mažojoje Lietuvoje buvo naudojamos dviejų skirtingų tipų juostos: plačios juostos ir siaurosios juostelės - pakelės. Plačiomis puošnių kutų juostomis apsijuosdavo per juosmenį drabužius. Kaip puošmena jos ypač buvo mėgstamos Ragainės apylinkėse pačioje XX a. pradžioje. Sprendžiant iš F. Gizevijaus piešinių, XIX a. jos Mažojoje Lietuvoje buvo labiau paplitusios. Į plačiųjų juostų kutus lietuvininkai dažnai labai savitai įausdavo įvairių medžiagų skiauteles (tai būdinga ir suvalkiečių juostoms). įvairiaspalvių medžiagų atraižėlės juostų kutuose Mažojoje Lietuvoje turėjo gilią simbolinę prasmę. Juostų kutai atspindėjo svarbiausius šeimos įvykius, nes jie buvo daromi iš marčios vestuvinio sijono arba kūdikio krikšto marškinėlių. [p. 66].