Moterų įvardijimas XIX a. istorijos šaltiniuose

LTTiriant lietuvių pavardžių susidarymą buvo aptarta ir vyrų bei moterų dvinario įvardijimo raida (Maciejauskienė 1991: 20-49, 249-300). Moterų įvardijimus iliustruojanti istorinė antroponimija buvo surinkta iš XVI-XVIIL a. šaltinių. Jos duomenys leido padaryti išvadą, kad XVIII a. dvinaris moterų įvardijimas dar nebuvo galutinai nusistovėjęs. Tai liudijo moterų užrašymai šio laikotarpio administraciniuose juridiniuose dokumentuose ir bažnytiniuose šaltiniuose (Maciejauskienė 1991: 295). Pradėjus skaityti XIX a. šaltinius iš karto atkreipė dėmesį tai, kad šiame šimtmetyje tarp vyrų ir moterų įvardijimų dar buvo pastebimų skirtumų. Kaip tik todėl apie vyrų bei moterų užrašymus atrodė tikslinga kalbėti atskirai. Vyrų įvardijimai XIX a. (tiksliau — pirmosios jo pusės) šaltiniuose jau yra aptarti (Maciejauskienė 1993). Šio straipsnio tikslas — aprašyti moterų įvardijimą XIX a. šaltiniuose atkreipiant dėmesį į dėsningumus ir specifinius, vienų ar kitų priežasčių nulemtus, dalykus. Šis tyrimas vadintinas tam tikru moterų įvardijimo XIX a. aprašymo fragmentu, atsiradusiu peržiūirėjus palyginti nedidelį šio laikotarpio istorijos šaltinių skaičių. Straipsnio išvados yra pagrįstos tik iš jų surinktos istorinės antroponimijos analize. Taigi šio tyrimo autorės ar kitų tyrėjų sukaupti nauji duomenys, be abejo, galės jas papildyti ar pakoreguoti. Peržiūrėtų šaltinių antroponimija liudija, kad moterų užrašymas vardu ir pavarde dar nėra tapęs norma. Tai tik vienas dažniausių šaltiniuose vartotų įvardijimų. Pastarųjų įvairovę šiuo metu palyginti dažnai lemia šaltinių, kuriuose moterys minimos, specifika, galbūt net juos rašęs asmuo. Todėl kalbant apie moterų įvardijimą XIX a. atrodė tikslinga atskirai aptarti jį nevienodo pobūdžio bei paskirties šaltiniuose.Sąlygiškai juos galima bitų suskirstyti taip: 1) administraciniai juridiniai dokumentai (dažniausiai dvarų, palivarkų bei kitokiu valdų inventoriai, mokesčių knygos, leidimai tuoktis ir pan.); 2) bažnytiniai šaltiniai (vienos ar kitos parapijos krikšto, santuokos, mirties registracijos aktų knygos, parapijiečių sąarašai). Šaltiniai, iš kurių rinkti straipsnyje aptariami duomenys, rašyti lotynų, lenkų ir rusų kalbomis. Jie datuojami taip pat nevienodai: daugiausia rašytų XIX a. pirmojoje pusėje, dalis — apie šimtmečio vidurį, vienas kitas — antrojoje amžiaus pusėje. [Iš teksto, p. 108-109].