LTKetvirtajame šių Raštų tome spausdinami du nemaži literatūrinio M. Valančiaus palikimo darbai: 1) Psalmyno vertimas, kuriuo siekta lotyniškų psalmių tekstų lietuviško minties ir žodžio raiškos adekvatumo; 2) šio vertimo perkūrimas eiliuota forma, t. y. psalmių pavertimas tradicinėmis giesmynuose randamomis giesmėmis. Psalmynas, kurį sudaro 150 izraelitų karaliui Dovydui tradiciškai priskiriamų psalmių, yra viena svarbiųjų Šv. Rašto Senojo Testamento dalių, žmogaus ryšį su Dievu giliausiai ir subtiliausiai išreiškianti poetiškiausia jo knyga. Kartu tai ir vienas didžiųjų pasaulinės literatūros kūrinių, viena ryškiausių jos pamatinių atramų. Sukurtos hebrajų kalba, o IV a. šv. Jeronimo išverstos į lotynų kalbą, Dovydo psalmės reiškiasi daugeliu pasaulio kalbų, visų pirma krikščioniškųjų tautų kalbomis, jos nuolat verčiamos naujai, sueiliuojamos ir pereiliuojamos [p. 691].