Jaunimo gyvenimas Lietuvoje XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmojoje pusėje: brandos apeigos : disertacija

LTDarbe sprendžiama žmogaus amžiaus savybių ir su tuo susijusių socialinių procesų refleksijos kultūroje problema. Pagrindinis darbo tikslas – atsakyti į klausimą, kaip ir kokiu būdu socialinės bendrijos pažymėjo perėjimą iš vaikystės į jaunystę, kaip autonomiškos amžiaus socialinės grupės pasaulį. Tuo tikslu keliami šie uždaviniai: atskleisti jaunimo amžiaus tarpsnio specifiką ir nustatyti jaunuolių bendruomeninės elgsenos formas, atlikti lyginamąją diachroninę analizę tarp autoriaus lauko tyrimų metu fiksuotų, literatūroje bei šaltiniuose minimų jaunimo fizinės ir socialinės brandos apeigų, sudaryti jaunimo brandos apeigų tipizaciją, paremtą apeigų socialine funkcija ir funkcionavimu apibrėžto didžio socialinėje bendrijoje, nustatyti įvairiose socialinėse bendrijose atliekamų apeigų genetinį ryšį, teritorinį paplitimą, etninę, konfesinę, socialinę-funkcinę pasiskirstymo pagal lytį specifiką, atlikti apeigų proceso struktūrinę analizę, pateikti galimas apeigų elementų simbolių funkcines prasmes ir nustatyti apeigų socialinę dinamiką. Tiriami XIX a. pabaigoje ir XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje ir lietuvių etninėje teritorijoje gyvavę kaimų ir mažų miestelių jaunimo papročiai.

ENThe work tackles with a problem of cultural reflection of properties of human age and related social processes. The main aim of the work is to answer a question, how the conversion from childhood to juvenility, as autonomous social age group, has been highlighted by social communities. For this purpose the following tasks have been posed: to disclose specifics of age phase of juvenility and to set community-based behaviour forms of young people, to carry out comparative diachronic analysis among ceremonies of social and physical maturity, recorded by the author during field researches and referred in literature and in other sources, to conclude type-design practice of maturity rituals of juvenility, based on social function of ceremonies and functioning within social community of set size, to define genetic relation of ceremonies being carried out in various social communities as well as to set territorial distribution, specifics of ethnic, confessional and social-functional distribution according to gender, to carry out structural analysis of the process of ceremonies, to present possible functional meanings of symbols of ceremonies’ elements and to set social dynamics of ceremonies. Juvenility customs of the end of the 19th century and the first half of the 20th century, which existed in Lithuania and in ethnic territory of Lithuanians in rural areas and in small villages are being explored.