Wechselwirkungen Litauischer und Deutscher Musikkultur vom 19. Jahrhundert bis zum Zweiten Weltkrieg

LTIlgus šimtmečius vienoje valstybėje gyvenusių dviejų tautų - lietuvių ir vokiečių - muzikinė raiška, plėtojosi glaudžioje jų tarpusavio sąveikoje, tiek etninių, tiek vėliau - XIX a. pradžios koncertinių atlikėjiškų tradicijų plotmėje. Turtinga vokiečių muzikinė kultūra suvaidino dvilypį vaidmenį lietuvininkų muzikinio gyvenimo raidoje. Aktyvus didesniųjų miestų vokiškasis koncertinis, teatrinis gyvenimas, gausių chorų veikla, plačiai skambėjusios vokiečių liaudies dainos ir protestantiškos giesmės darė teigiamą poveikį Mažosios Lietuvos lietuviams. Lietuvių ir vokiečių mokslininkų, leidėjų bendradarbiavimas renkant ir tyrinėjant Mažosios Lietuvos lietuvių liaudies dainas, sudarant ir leidžiant dainynus irgi atspindi pozityvią dviejų tautų kultūrų sąveiką. Šalia dainos, viena gyvybingiausių ir savičiausių Mažosios Lietuvos lietuvių muzikinio gyvenimo apraiškų buvo protestantiška giesmė. Lietuviškų liuteroniškų giesmių melodinė sandara, derminės, ritminės savybės talpina ir jungia savyje įvairiausių muzikinių šaltinių tradicijas - grigališkojo choralo, viduramžių himnodijos, vokiečių protestantiškojo choralo bei lietuvių liaudies dainų. Vienas pirmųjų bandymų pritaikyti giesmes keturbalsiam choriniam giedojimui, remiantis vokiško daugiabalsio choralinio giedojimo tradicija buvo 1894 m. Heidelberge išleistas giesmių rinkinys Giesmių Balsai. Lietuvių ir vokiečių darbuose organiškai integravosi lietuvių ir vokiečių dvasinės kultūros bruožai. Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdos krašte išliko stipri vokiečių kultūrinė įtaka. Jie kūrė kultūrines organizacijas, giedotojų draugijas (chorus), steigė laikraščius, puoselėjo muzikinį teatrą, simfoninį orkestrą ir kt. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vokietija (Germany); Muzikinė kultūra; Sąveikos procesai; Mažoji Lietuva; Klaipėdos kraštas [Klaipeda region]; Liaudies dainos; Protestantų giedojimas; Chorų veikla; Germany; 19th century-till 1st world war; Musical culture; Interaction proceedings; Lithuania Minor; Memelregion; Volk songs; Protestant songs; Choral society.

ENThe musical expression of two nations, which co-existed in one state for several hundreds of years – Lithuanians and Germans developed in close reciprocity on the level of both ethnic and, some time later – at the beginning of the 19th century – performance traditions. The rich German musical culture played an ambivalent role in the development of Lithuanians’ music life. The active German concert and theatrical life, vast choir activities, the widely sung German folk songs and Protestant Hymns in larger cities and towns brought positive influence on the Lithuanians of the Little Lithuania. Cooperation between Lithuanian and German scholars and publishers in collecting and studying the folk songs of the Little Lithuania, compiling and publishing songbooks reflects a positive cultural interaction between the two nations. Apart from the songs, among the most vital and distinctive expressions of music life in the Little Lithuania were the Protestant hymns. The melodic structure, compositional and rhythmic features of Lithuanian Lutheran hymns accommodate the traditions of most diverse music sources – Gregorian chants, Medieval hymns, German Protestant chorale and Lithuanian folk songs. One of the first attempts to adapt the hymns to four-voice choir singing, based on the tradition of German polyphonic chorale singing was the hymn book “Giesmių Balsai”, published in 1894 in Heidelberg. Cooperation between Lithuanians and Germans organically integrated the traits of spiritual culture of the two nations. After the WWI, a strong German cultural influence remained in Klaipėda area. The inhabitants established cultural organizations, choirs, published newspapers, nurtured the musical theatre, symphonic orchestra, etc.