Cenzūra ir Lietuvos visuomenė 1826-1865 metais : disertacija

LTDisertacijoje nagrinėjama Rusijos cenzūros politika Lietuvoje 1826-1865 m. Siekiama išsiaiškinti tas idėjas, mintis, nuomones, vertybes, kurias Rusijos valdžia bandė pašalinti iš komunikacijos proceso ir visuomenės gyvenimo. Daroma prielaida, kad cenzūros reikalavimuose turėjo atsispindėti pagrindiniai Rusijos politikos Lietuvoje tikslai ir principai. Darbe aptariama cenzūros institucijos veikla: jos struktūra, cenzūravimo tvarka, veiklos įstatyminė bazė ir kontrolė, kadrų parinkimo principai, apibūdinamos cenzorių asmenybės, santykiai su autoriais bei leidėjais. Tiriant cenzūros reikalavimus, pirmiausia aptariami bendrieji, visoje Rusijos imperijoje taikyti cenzūros reikalavimai (pagarbos imperatoriui ir jo šeimai, valstybinėms įstaigoms ir jų tarnautojams reikalavimas; valdžios sprendimų kritikos, socialinės ir religinės nesantaikos kurstymo draudimas; asmens orumo gynimas). Didžiausias dėmesys skiriamas specialiesiems, tik Lietuvoje lenkiškiems ir lietuviškiems leidiniams taikytiems ir bendruose cenzūros nurodymuose nefiksuotiems reikalavimams. Išcenzūruotų darbų analizė parodė, kad Rusijos cenzūra Lietuvoje iš visuomenės komunikacijos proceso eliminavo tas politines, tautines, religines, istorines idėjas, kurios palaikė Lietuvos visuomenės atskirumo nuo Rusijos visuomenės jausmą, stiprino buvusios nepriklausomos valstybės atmintį, tautinę ir religinę (katalikiškąją) tapatybę. Tuo siekta užtikrinti sėkmingą ir negrįžtamą Lietuvos integravimą į Rusijos imperiją. [Iš leidinio]

ENThe thesis analyses Russia’s censorship policy in Lithuania in 1826-1865. The study aims at identifying the ideas, thoughts, opinions and values that the Russian authorities were trying to eliminate from the process of communication and from the life of society. The study assumes that censorship requirements had to reflect the main goals and principles of Russia’s policy in Lithuania. The thesis discusses the activities of the censorship institution: its structure, censorship procedure, legal framework and control, and principles of staffing, and defines censors’ personalities and relations with authors and publishers. In analysing the censorship requirements, the study deals with the general rules applied throughout the Russian Empire (respect for the Emperor and his family, government agencies and their officers, a ban on criticism of government decisions and instigation of social and religious discord, and protection of personal dignity). The thesis mostly focuses on special requirements that were only applied to Polish and Lithuanian publications in Lithuania and that were not set forth in the general censorship guidelines. Analysis of censored works has revealed that Russian censorship eliminated those political, national, religious and historical ideas from the communication process of Lithuanian society that supported the feeling of separateness of Lithuanian society from the Russian community and strengthened the memory and ethnic and religious (Catholic) identity of the previously independent state. The purpose was to ensure Lithuania’s successful and irreversible integration into the Russian Empire.