LTAntano Maceinos kūrybinis palikimas — bene dvi dešimtys knygų ir antra tiek įvairių filosofijos disciplinų kursų, likusių mašinraštyje (jie saugomi Romoje, Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos archyve, ir mums bent kol kas sunkiai prieinami), šimtai straipsnių — lietuvių filosofijos istorijoje, ko gero, gausiausias. Maceina rašė daug ir lengvai, o jo apmąstymų temos, pobūdis ir prielaidos gana smarkiai kito. Nelengva visa tai trumpai apžvelgti ir apibūdinti. Pagaliau ar tokios apžvalgos ir tokio apibūdinimo labiausiai reikia? Kur kas svarbiau yra pajusti gyvos filosofo minties pulsavimą, o tai įmanoma tik betarpiškai susipažįstant su mąstytojo veikalais. Vis dėlto einant prie tekstų ne pro šalį bent prabėgomis aptarti jo intelektualinę biografiją, pasekti jo filosofinį kelią. [...] [Iš teksto, p. 5].