Oskaro Milašiaus filosofinės idėjos : disertacija

LTOskaras Milašius – poetas ir diplomatas – nėra filosofas profesionalas, todėl jo filosofinėms idėjoms išlukštenti pasirinktas kiek netradicinis metodas: analizuojami ne vien formaliai filosofiniai kūriniai („metafizinės poemos“ Ars Magna ir Slėpiniai), bet ir lyrinė poezija, grožinė proza, dramatiniai veikalai, korespondencija. Svarbiausių gyvenimo įvykių bei literatūrinės kūrybos apžvalga sudaro būtiną prasminį foną filosofinėms idėjoms suvokti. Pasaulėžiūrinės, filosofinės koncepcijos formavimasis stebimas kaip „švelnios, ūksmingos ir bekraštės“ meilės ieškojimas (ankstyvoji lyrika, romanas Meilės įšventinimas, misterijos); brandaus laikotarpio sistemoje pavyksta išskirti pagrindinius prasminius elementus (erdvė ir laikas, judėjimas, kraujas, meilė ir kt.). Itin savitų poeto ir mąstytojo-mistiko idėjų aptarimas bei suvokimas skatina įtraukti jas į platesnį kultūrinį, istorinį, psichologinį kontekstą, o dvi specialios teorinės analitinės digresijos išryškina esmingiausius poeto filosofavimo momentus: poezijos ir filosofijos santykį bei „mąstymo su Absoliutu“ ypatybes. Paslaptingiausiam poeto gyvenimo įvykiui – vadinamajai „mistinei vizijai“, padalijusiai visą gyvenimą ir kūrybą į dvi iš esmės skirtingas dalis „prieš“ ir „po“ – išanalizuoti imamasi specialios psichoanalitinės digresijos. Pabaigoje aptariamas gana keistas O. Milašiaus filosofinių idėjų likimas – netikėčiausių paradoksų kupina jų recepcija Lietuvoje ir pasaulyje. [Iš leidinio]

ENOskar Milosz – a poet and diplomat – is not a professional philosopher, therefore a non-traditional method was selected for the analysis of his philosophical ideas: not only the formally philosophical creations (“metaphysical poems Ars Magna and Slėpiniai) are being analysed but also lyric poetry, fiction, dramas, correspondence. The review of the most important life events and literature works makes a necessary notional background for the understanding of the philosophical ideas. The formation of attitudinal, philosophical concept is observed as a search for a “tender, umbrageous and endless” love (the early lyrics, a novel Meilės Įšventinimas); the system of mature period allows to distinguish the basic notional elements (space and time, movement, blood, love etc.). The discussion and understanding of specific ideas of the poet and thinker-mystic induces their inclusion into the wider cultural, historical, psychological context, and the two special theoretical analytical digressions emphasise the most essential moments of the poet’s philosophy-making: the relation of poetry and philosophy, and the features of the “thinking with Absolute”. The analysis of the most mysterious life event of the philosopher – the so-called “mystical vision” that divided his entire life and creativity into two essentially different parts “before” and “after”. In the end, a rather strange fate of the philosophical ideas of O. Milosz is discussed – their reception in Lithuania and in the world full of the most unexpected paradoxes.