LTŠiaudiniai sodai - viena įspūdingiausių lietuvių paprotinės dekoratyvinės dailės rūšių, gyvybingų iki šių dienų. Tai tūriniai griežtai geometrinės formos šiaudų dirbiniai. Lietuvoje vyrauja keturšlaitės piramidės silueto ir iš jos kilusių sudėtingesnės struktūros sodai. Labiausiai mėgiamą sodų pavidalą sudaro oktaedras - dvigubos to paties keturkampio pagrindo piramidės, kurių viršūnės simetriškai nukreiptos į priešingas puses - viršų ir apačią. Tokie šiaudų dirbiniai žinomi ne tik Lietuvoje, jie plačiai paplitę ir Baltarusijoje, Latvijoje, Estijoje ir kt. šiaudiniai sodai buvo kabinami ištaigingiausioje trobos dalyje virš stalo palubėje. Juos įrengdavo vestuvių, taip pat Kalėdų ir Velykų švenčių proga. Turtingiausiai papročiais apipinti vestuviniai sodai. Apeiginiai veiksmai susiję su sodu rodo jo ypatingą reikšmę kultūroje. Šiaurės ir Rytų aukštaičiai per vestuves jį pakabindavo palubėje. Vėliau stalo užsėdikai, neleisdami jaunųjų pulkui sėsti už stalo, reikalauja iš jo išpirkos ne tik už vietas prie stalo, bet ir už sodą, kadangi jis teikia vestuvininkams visokeriopą laimę, džiaugsmą ir gerovę. Vadinasi sodas buvo vienas būtiniausių vestuvinių apeigų atributų. [p. 5].